Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nacionalinės kultūros ir meno premijos – skulptoriui Vladui Vildžiūnui ir dar 5 menininkams

Modestas Pitrėnas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Modestas Pitrėnas
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija pirmadienį popiet paskelbė šešių kultūros veikėjų pavardes, kurie išrinkti 2012 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais.

„Šiemet komisija dirbo gana produktyviai ir be didelių nesutarimų, pasitarusi su įvairių meno sričių ekspertais, išrinko šešis laureatus. Žinoma, Lietuvoje yra daug žmonių, kurie galbūt turi kitą nuomonę, bet ir komisija, padedama ekspertų, turi savąją“, – prieš paskelbdamas premijų laimėtojus, sakė komisijos pirmininko pavaduotojas, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas.

Už modernios nacionalinės kultūros vizijos įkūnijimą ir laisvos dvasios kultūros židinio puoselėjimą premiją pelnė skulptorius Vladas Vildžiūnas. Į šią premiją už gyvenimo nuopelnus ne pirmus metus pretendavo ir aktorius Donatas Banionis, tačiau komisijos sprendimas buvo palankesnis V.Vildžiūnui.

Už pasaulinį pripažinimą pelniusios lietuviškosios semiotikos plėtojimą ir literatūros kūrinių suvokimo meną premija skirta literatūrologui ir literatūros kritikui Kęstučiui Nastopkai.

Už lėlių teatro virsmą ryškiu Lietuvos kultūros reiškiniu, už kūrybos sąsajas su etnine lietuvių pasaulėjauta premija įvertintas scenografas Vitalijus Mazūras.

Už konceptualų architektūros erdvių suvokimą, už šiuolaikinį visuomenei reikšmingų pastatų sukūrimą premijos laureatu tapo architektas Eugenijus Miliūnas. Pasak S.Žvirgždo, jo sukurtos Žalgirio ir Šiaulių arenos – modernūs pastatai su įdomiomis erdvių ir plokštumų proporcijomis.

Vizualaus meno kūrėjui Žilvinui Kempinui premija skirta už minimalistinės šiuolaikinio meno kalbos įtaigą ir jos tarptautinį rezonansą.

Jauniausias šių metų nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas – dirigentas Modestas Pitrėnas – įvertintas už platų kūrybinį mostą, interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą.

„Šiemet komisija sulaukė didelės gausos pateiktų pretendentų į nacionalines kultūros ir meno premijas – net 40. Truputį neatsakingai į tai pažiūrėjo kūrybinės organizacijos, kurios siūlė kandidatus, nepaisant to, ar jie iš tiesų verti premijos. Kitąmet kviesčiau pasižiūrėti rimčiau ir siūlyti premijoms tik jų tikrai vertus kūrėjus, – pabrėžė komisijos pirmininko pavaduotojas. – Visi šie žmonės – labai iškilūs, nors mums pateiktame pretendentų sąraše buvo ne mažiau ryškių asmenybių.“

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisiją, kuriai vadovauja istorikas Alfredas Bumblauskas, sudaro literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas, fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas, rašytojas Donaldas Kajokas, dirigentas Juozas Domarkas, skulptorius Robertas Antinis, menotyrininkė Lolita Jablonskienė, architektas Saulius Juškys, kompozitorius Algirdas Martinaitis, teatrologė Irena Veisaitė ir kino režisierius Audrius Stonys.

Nuo 1989 metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet teikiamos už reikšmingiausius pastarųjų 7 metų Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius, viena premija taip pat gal būti skiriama už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną. Kasmet teikiama ne daugiau kaip šešios Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos, kurių kiekvienos dydis – 104 000 Lt. 

Šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatus prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanos Vasario 16-ąją.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau