Jis apima Norvegiją, Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą, pranešė Kultūros paveldo departamentas (KPD).
„Šis tarptautinis pripažinimas stiprina Lietuvos bei viso Baltijos regiono kultūrinį matomumą Europoje, atverdamas naujas galimybes tarptautiniam bendradarbiavimui, kultūriniams mainams, moksliniams tyrimams, kūrybinėms iniciatyvoms ir gyvojo paveldo perdavimui ateities kartoms“, – teigiama pranešime.
Lietuvai šiame tinkle atstovauja Vilniaus etninės kultūros centras, puoselėjantis archajiškas dainavimo tradicijas bei įgyvendinantis su jomis susijusias edukacines, menines ir bendruomenines veiklas.
„Vienas ryškiausių Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo ir dainuojamojo folkloro reiškinių – sutartinės, atspindinčios išskirtinį mūsų šalies muzikinį savitumą ir gilias bendruomeninio muzikavimo tradicijas Europos kontekste“, – teigiama pranešime.
Kultūros kelio partneris Lietuvoje taip pat yra Biržų turizmo informacijos centras, prisidedantis prie regiono kultūrinio paveldo ir tradicijų sklaidos.
Anot KPD, Baltijos valstybėms šis įvertinimas turi ypatingą simbolinę reikšmę. Būtent dainuojamoji kultūra, chorinės tradicijos ir masinės dainų šventės tapo vienu svarbiausių taikios laisvės kovos simbolių XX amžiaus pabaigoje vykusios Baltijos šalių dainuojamosios revoliucijos metu, kai muzika, kultūra ir istorinė atmintis reikšmingai prisidėjo prie Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo.
Šio kultūros kelio tikslas – saugoti, tyrinėti ir populiarinti tradicinio dainavimo paveldą bei aktualizuoti jo reikšmę šiuolaikiniame gyvenime.
Taip pat siekiama skatinti jo perdavimą jaunajai kartai, atskleidžiant platesnius kultūrinius ryšius – nuo gamtos pažinimo, sakralinio paveldo ir tradicinės pirties kultūros iki gastronomijos, amatų, muziejų, bibliotekų bei kitų kultūrinės atminties vietų.
Pirmą kartą Dainuojamojo paveldo kelio kandidatūra sertifikatui gauti pateikta 2022 metais.
