Dokumentus, tvarkydamas bažnyčios elektros instaliaciją, pernai balandį aptiko parapijos klebonas Vidas Bernardas Sajeta. Supratęs dokumentų svarbą, dvasininkas susisiekė su VU istorikais. Jie praėjusį rugpjūtį surengė ekspediciją ir dokumentus iškėlė.
Tuomet šių radinių restauravimo ėmėsi Lietuvos centrinio valstybės ir Lietuvos valstybės istorijos archyvų darbuotojai.
„Iš esmės šiuo metu tęsiami restauravimo darbai“, – BNS teigė VU Istorijos fakulteto prodekanas Norbertas Černiauskas.
Anot jo, iki šiol restauruota maždaug pusė dokumentų.
„Archyve jie dokumentus vadina tiesiog Šešuolių lobiu, nes jų yra labai didžiulis kiekis, retai kada į archyvą papuola tokie kompleksai“, – kalbėjo N. Černiauskas.
Ekspedicijos dalyvis Michailas Adomas Kofmanas sakė, kad rasti dokumentai liudija apie ne vieną istorinį laikotarpį, įvairius socialinius, valstybinius ar asmeninius procesus.
Pasak jo, valsčiaus bylose galima aptikti nacistinės Vokietijos valdžios instrukcijų, ribojusių Vasario 16-osios minėjimą ar vietos institucijų veiklą, o bažnytinės metrikų knygos gali padėti Šešuolių ir apylinkių gyventojams papildyti giminės genealoginį medį.
Didžiąją asmens dokumentų vokų dalį sudaro tarpukario Lietuvos pasai, tapatybės kortelės ir liudijimai šiems dokumentams įgyti. Tarp jų – pilkos nuotraukos, pirštų atspaudai, veido ar kitokie aprašai, kurių šiandieniniuose pasuose aptikti nepavyktų.
„Lapai trupėjo vos prisilietus“
Ekspediciją iškelti dokumentus finansavo Kultūros paveldo departamentas. Jos metu siekta ne tik surinkti vertybes, bet ir išsiaiškinti, kaip jos ten atsirado, taip pat pristatyti šią istoriją vietos žmonėms.
„Ruošdamiesi ekspedicijai turėjome atlikti namų darbus: susipažinti su Šešuolių krašto istorija ir išklausyti keletą mokymų. Lietuvos centriniame valstybės archyve aiškinomės, kaip elgtis su senais dokumentais, o nuotoliniuose mokymuose mokėmės imti interviu iš vietos gyventojų“, – apie pasiruošimą ekspedicijai pasakojo VU studentas Robertas Koroliovas.
Ekspedicijos metu komanda rinko informaciją apie Ukmergės kraštotyrą, Vlado Šlaito viešąją biblioteką, susitiko su Ukmergės žydų bendruomenės pirmininku Artūru Taicu.
„Kai sužinojome bažnyčios istoriją ir kontekstą, mus apėmė dar didesnis entuziazmas pradėti pagrindinį darbą – iš zakristijos palėpės nukelti Šešuolių lobį ir išsiaiškinti, kas jį ten paslėpė“, – VU pranešime teigė kitas ekspedicijos dalyvis Vincentas Lekas.
Vėliau ekspedicijos dalyviai ėmėsi dokumentų nukėlimo, pastarieji buvo rūšiuojami ir perkeliami į palankesnę vietą bažnyčioje, kol juos perims Lietuvos centrinis valstybės ir Lietuvos valstybės istorijos archyvai.
„Darbas zakristijos apačioje virte virė: gaudavome į dėžes sukrautus ir nuo palėpės nukeltus dokumentus, turėjome juos peržiūrėti, identifikuoti, perkloti popieriniu rankšluosčiu ir apskaityti. (...) Kai kurių dokumentų būklė buvo itin prasta, lapai trupėjo vos prisilietus“, – tvirtino Greta Stankevičiūtė.
„Dokumentai išgulėjo 80 metų“
Studentai, siekdami išsiaiškinti, kokiu tikslu šie dokumentai buvo paslėpti, kalbino apylinkės gyventojus.
Konkrečios informacijos apie dingusius ar pasigestus dokumentus aptikti nepavyko, tačiau tikėtina, kad visas valsčiaus archyvas kartu su metrikų knygomis į vieną vietą perkeltas sąmoningai, parapijos žmones siekiant apsaugoti nuo galimų represijų, šaukimų ar kitų pokario grėsmių.
„Spėčiau, kad kunigas su viršaičiu baiminosi artėjančių sovietų represijų, nuo jų stengėsi apsaugoti save ir apylinkių žmones, todėl skubiai sumanė paslėpti kuo daugiau dokumentų, susijusių su valsčiaus gyventojų asmens duomenimis ir valsčiaus veikla vokiečių okupacijos metais“, – svarstė N. Černiauskas.
„Manau, kad slėpusieji dokumentus galvojo apie neilgą laikotarpį – niekas anuomet nesitikėjo ilgalaikės okupacijos, tad laikinai paslėpti dokumentai išgulėjo 80 metų“, – pridūrė jis.
Pasak jo, po susitikimo su Šešuolių miestelio bendruomene žmonės ėmė dalytis istorijomis, kad neretai asmens dokumentai dingdavo, buvo sunku nustatyti pastarųjų amžių: „Tai čia tarsi ir patvirtino mūsų tuos spėjimus, kad visi dokumentai buvo tiesiog paslėpti sąmoningai, tikriausiai, nenorint atskleisti žmonių tapatybės, turto.“
Projekto metu iš surinktos miestelio istorijos studentai parengė informacinį stendą ir ekskursinį maršrutą, o 2025-ųjų spalį ekspedicijos rezultatus pristatė konferencijoje Ukmergėje ir Šešuolių miestelio bendruomenei.
Autorė Olivija Švelnikaitė
