Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Tapybos legenda Antanas Gudaitis: tarpukario maištautojas, į Lietuvą parvežęs paryžietišką meno supratimą

Lietuviškasis modernizmas neįsivaizduojamas be Antano Gudaičio (1904–1989) – dailės klasiko, intelektualo ir pedagogo, suformavusio ištisą tapybos mokyklą, sovietų okupacijos dešimtmečiais likusio ištikimu laisvojo pasaulio vertybėms.
Antanas Gudaitis ir jo darbai
Antanas Gudaitis ir jo darbai / 15min koliažas

Lietuvių tautai XX a. tekusių išbandymų amžininkas, pergyvenęs du pasaulinius karus, okupacijas bei priespaudą, savo daugialypėje ir racionaliam šifravimui nepasiduodančioje kūryboje kodavo talpias metaforas, daugialypius išgyvenimus ir kritiką sovietiniam egzistenciniam būviui.

A.Gudaičio gyvenimo istorija – ne mažiau turtinga už jo kūrybinį palikimą: nuo sunkios karo paženklintos vaikystės, kalėjimo iki mokslų Paryžiuje ir didžiausių to meto intelektualų susibūrimų.

Algimanto Kunčiaus nuotr./Antanas Gudaitis savo dirbtuvėje
Algimanto Kunčiaus nuotr./Antanas Gudaitis savo dirbtuvėje

Anksti pasibaigusią vaikystę paženklino karas

Antanas Gudaitis gimė 1904 m. ir buvo vyriausias iš trijų Mortos Jarulaitytės ir Martyno Gudavičiaus vaikų. Nors tėvo dar XIX a. išduotame pase buvo įrašyta „miestietis” („mesčianin“), sunkiai besiverčiančiai šeimai teko gyventi ne tik Šiaulių miesto aplinkoje, bet ir sudėtingomis kaimo sąlygomis Viekšniuose, ypač po to, kai tėvas apie 1907 m. išvyko į Ameriką dirbti anglių kasyklose ir ten dingo be žinios.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus kolekcija/Antanas Gudaitis. Autoportretas tamsiame fone
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus kolekcija/Antanas Gudaitis. Autoportretas tamsiame fone

Kad pagelbėtų vienai su trimis mažais vaikais likusiai motinai, būdamas vos 9-erių A.Gudaitis vasaromis pradėjo piemenauti pas Žemaitijos ūkininkus, dirbdavo ir kitus ūkio darbus. Naminiai gyvuliai ir paukščiai buvo ne tik ilgų dienų kompanionai, bet ir liudininkai sunkių akimirkų, kuomet sėdėdamas verkdavo pamiškėje, be galo ilgėdamasis motinos.

Algimanto Kunčiaus nuotr./Antanas Gudaitis ir Juozas Miltinis
Algimanto Kunčiaus nuotr./Antanas Gudaitis ir Juozas Miltinis

Žiemos mėnesiais, kuomet nereikėdavo dirbti pas ūkininkus ir ganyti gyvulių, A.Gudaičiui kartais pasisekdavo lankyti mokyklą: iš pradžių rusišką, po to – vokišką. Berniukas nuolat siekė mokytis, buvo labai žingeidus, tačiau silpnos sveikatos, nuo nepriteklių ir išsekimo susirgo džiova. Ligą apmalšinti padėjo vienas dvarininkas, pastebėjęs sergantį vaiką ir liepęs duoti jam gerti žalių kiaušinių. Tai pagelbėjo, tačiau gydytis dar teko ne kartą.

MO muziejaus kolekcija/Antanas Gudaitis. Suomiška pirtis
MO muziejaus kolekcija/Antanas Gudaitis. Suomiška pirtis

Pirmojo pasaulinio karo metu dar vaikiškomis A.Gudaičio akimis matytas ir paties patirtas karas, badas, skurdas bei pažeminimas paliko įspūdį ir sunkų pėdsaką visam gyvenimui. Vėliau menininkas apie tai rašė: „Niekada nemaniau, kad džiaugsmas yra mano tikslas ir kad jį norėčiau išreikšti. Manau, kad žmogų slegia vienokios ar kitokios jėgos ir jis visą laiką siekia išsilaisvinimo“.

Algimanto Kunčiaus nuotr./Antanas Gudaitis
Algimanto Kunčiaus nuotr./Antanas Gudaitis

Iš kalėjimo – tiesiai į Paryžių

1918-aisiais, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, nepabaigęs jokios pradinės mokyklos ir pats savarankiškai pasirengęs keturiolikmetis A.Gudaitis įstojo į progimnaziją, o ją pabaigęs – į Šiaulių mokytojų seminariją. Čia vaikinas pirmąsyk visa galva pasinėrė į meno ir kultūros pasaulį: nepaisydamas silpnos sveikatos, dalyvaudavo seminarijos spektakliuose, režisavo, kūrė dekoracijas, piešė, o galiausiai – surengė pirmąją savo parodą.

Norėdamas tęsti mokslus, bet neturėdamas tam pinigų, A.Gudaitis nuvyko tiesiai į Kauną pas tuometinį švietimo ministrą Vincą Čepinskį, kuris po įtempto pokalbio studentui leido atidirbti už stipendiją, kai baigs aukštąjį mokslą. Visgi koją mokslams Lietuvoje pakišo politinis aktyvizmas – 1929 m. po paties organizuoto mokinių streiko, nukreipto prieš vadovybės savivalę ir neskaidrią veiklą, A.Gudaitis pašalintas iš Kauno meno mokyklos, suimtas ir tris mėnesius kalintas.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcija/Antanas Gudaitis. Kaimo orkestras
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcija/Antanas Gudaitis. Kaimo orkestras

Ambicijos kurti ir mokytis kalėjimas neužgesino – priešingai, vėlyvą tų pačių metų rudenį vaikinas ryžosi vykti į Paryžių, turėdamas vos tris šimtus susitaupytų ir motinos švarke įsiūtų litų. Paryžiuje, kad galėtų pragyventi, dirbo pačius įvairiausius darbus, badavo, čia pat stengdamasis lankyti įvairias laisvas meno akademijas, tobulėti piešimo srityje.

Sunkus darbas davė vaisių – dar po metų A.Gudaitis pelnė valstybinę stipendiją, leidusią dailės studijas tęsti aukštojoje Nacionalinėje meno ir amatų konservatorijoje. Paryžius tuo metu buvo pasaulio meno sostinė, kurioje vienos naujos meno kryptys keitė kitas.

Algimano Kunčiaus nuotr./Intelektualijos susibūrimai ir paskaitos Antano Gudaičio namuose
Algimano Kunčiaus nuotr./Intelektualijos susibūrimai ir paskaitos Antano Gudaičio namuose

Šį laikotarpį pats A.Gudaitis prisiminė: „Galerijas aš visą laiką lankydavau, kad galėčiau suprasti, kas čia dedasi, kad galėčiau visame šitame turguje, toje meninių idėjų mugėje pradėti atskirti pelus nuo grūdų, kad susiorientuočiau šitame meno judėjime: kas jis yra, koks jis yra?“.

Modernizmo bangą užgniaužė stalinizmas

Grįžęs į Lietuvą, 1932-aisiais Gudaitis su bendraminčiais skulptoriumi Juozu Mikėnu, tapytojais Vytautu Vizgirda ir Antanu Samuoliu, grafikais Jonu Steponavičiumi, Vytautu Kazimieru Jonynu ir Telesforu Kulakausku bei juos globojusiu vyresnės kartos menininku Adomu Galdiku subūrė menininkų grupę „Ars“. Menininkų grupė buvo naujas reiškinys Lietuvos kultūroje – bendraminčiai siekė įnešti permainų į Lietuvos dailės gyvenimą ir pakelti jo lygį.

Menininkų grupė buvo naujas reiškinys Lietuvos kultūroje – bendraminčiai siekė įnešti permainų į Lietuvos dailės gyvenimą ir pakelti jo lygį.

Prancūzijoje susiformavusi modernistinė pasaulėžiūra ir progresyvios meninės idėjos laisvai skleistis galėjo neilgai. 1944-aisiais prasidėjusi antroji sovietų okupacija sustabdė A.Gudaičio judėjimą modernizmo keliu. Okupuotoje Lietuvoje, kaip ir SSRS bei visose totalitarinėse valstybėse, dailė privalėjo tarnauti valdžios ideologinės propagandos ir masių auklėjimo reikmėms.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcija/Antanas Gudaitis. Trys Petronėlės
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcija/Antanas Gudaitis. Trys Petronėlės

Modernizmo ir neoklasicizmo kryptis pakeitė socrealizmas – ideologijos persunktas kūrybos metodas, reikalavimas pagal XIX a. rusų realistinės dailės pavyzdį tikroviškai vaizduoti valstybei svarbius asmenis, neretai ideologų išgalvotus įvykius ir pageidaujamus sovietinio gyvenimo reiškinius. Pirmaisiais pokario metais šis metodas diegtas atsargiai, nes iki 1947 m. Sovietų Sąjunga visose srityse laikėsi nuosaikios Baltijos šalių sovietizavimo politikos.

Algimanto Kunčiaus nuotr./Antanas Gudaitis ir Jurga Ivanauskaitė
Algimanto Kunčiaus nuotr./Antanas Gudaitis ir Jurga Ivanauskaitė

Dėl to, užuot plėtoję valdžios nurodytas karo, kaimo pertvarkos, darbo temas, dailininkai daugiausia tapė tradicinių žanrų paveikslus, A.Gudaitis savo ruožtu – ekspresyvius spalvingus peizažus. Menininkas sėkmingai išvengė politinių temų plėtojimo – jo darbuose daugiausiai dėmesio buvo skiriama žmogaus ir gamtos vaizdavimui, žmogaus ir gyvūno ryšiui. Gyvūnus A.Gudaitis dažnai vaizdavo kaip dvasinio gyvenimo metaforas – jo darbuose itin svarbūs buvo paukščiai, tapytojui simbolizavę žmogaus sielą.

MO muziejaus kolekcija/Antanas Gudaitis. Moteris su paukščiais
MO muziejaus kolekcija/Antanas Gudaitis. Moteris su paukščiais

Jaunosios kartos mokytojas ir įkvėpėjas

Po Stalino mirties 1953 m. prasidėjus naujojo Sovietų Sąjungos vadovo N.Chruščiovo inicijuotam atšilimui, kuris dailėje pasireiškė laisvesnės formos toleravimu, A.Gudaitis tapo vienu pirmųjų dailininkų, ėmusių tapyti ekspresyviai, daug dėmesio kūryboje skyrė skambiems spalvų deriniams. Menininkas tęsė tarpukariu išplėtotą stilių, tačiau sovietmečio kūrybiniame etape atsirado daugiau grotesko, ironijos.

Tolerancija laisvesnei formai netruko ilgai – 1962 m. N.Chruščiovas išvaikė Maskvoje veikusią šiuolaikinio meno parodą „Naujoji realybė“, taip simboliškai pažymėdamas atšilimo laikotarpio pabaigą sovietinėje dailėje ir naujus bandymus stabdyti mene vykstančius pokyčius. Socialistinio realizmo pagrindiniu priešu oficialiai tapo „supuvusių Vakarų“ meno pagimdytas abstrakcionizmas.

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcija/Antnas Gudaitis. Akrobatas
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcija/Antnas Gudaitis. Akrobatas

Cenzoriams kliūti pradėjo ir A.Gudaitis – dėl savo darbo „Triptikas M.K.Čiurlioniu atminti“, poetinių abstrakcijų, laikysenos ir neslepiamų meninių prioritetų jis pateko į sąjunginės kampanijos prieš abstrakcionizmą akiratį.

Algimanto Kunčiaus nuotr./Antanas Gudaitis
Algimanto Kunčiaus nuotr./Antanas Gudaitis

Greta aktyvios kūrybinės veiklos A.Gudaitis dėstė tapybą Vilniuje įsikūrusiame Valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademijoje). Čia jis tapo daugelio dailininkų mokytoju ir įkvėpėju, studijoje ar namuose su svečiais dalindavosi prisiminimais iš Paryžiuje praleistų metų – jo pasakojimai daugeliui tapo langu į Vakarų meno pažinimą.

 Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus kolekcija/Antanas Gudaitis. Prie stalo
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus kolekcija/Antanas Gudaitis. Prie stalo

Sostinės Kaštonų gatvėje įsikūrusi A.Gudaičio dirbtuvė ir namai buvo viena iš neoficialių kultūros erdvių, kur rinkdavosi įvairių sričių menininkai, filosofai, politikai, čia buvo atvirai rodomi darbai, kurie niekada nebūtų radę kelio į oficialias parodas, vykdavo paskaitos ir diskusijos.

Algimanto Kunčiaus nuotr./Antanas Gudaitis ir Antanas Žukauskas Gudaičio dirbtuvėje
Algimanto Kunčiaus nuotr./Antanas Gudaitis ir Antanas Žukauskas Gudaičio dirbtuvėje

Iki šių dienų gyvas palikimas

Laisvos Lietuvos dar sykį A.Gudaitis nebeišvydo – paskutinius kelerius metus iki mirties, pačiame Nepriklausomybės priešaušryje, dailininkas praleido sunkiai sirgdamas ir nebepalikdamas namų. Didžiulis kontrastas tarp silpstančio kūno, fizinių jėgų bei kunkuliuojančios kūrybinės energijos buvo itin dramatiškas.

Nepaisant to, menininkas aktyviai sekė politinį ir kultūrinį Lietuvos gyvenimą, rašė laiškus, pasiūlymus Dailininkų sąjungai ir kitoms institucijoms. Negalėdamas nueiti iki dirbtuvės, A.Gudaitis dirbo namuose, 1989 m. norėjo surengti didelę piešinių parodą, tačiau tų pačių metų balandžio 20 d. mirė.

MO muziejaus kolekcija/Antano Gudaičio tapybos darbas
MO muziejaus kolekcija/Antano Gudaičio tapybos darbas

Lietuvos kultūros istorijoje palikęs įspaudą kaip vienas įtakingiausių kūrėjų ir aplink save subūręs platų bendraminčių ratą, A.Gudaitis gyvas išliko ne tik amžininkų ir mokinių atmintyje, bet ir dokumentiniuose kadruose.

Lietuvos fotografijos klasikas Algimantas Kunčius – A.Gudaičio žentas – buvo ištikimas ir jo gyvenimo bei kūrybos metraštininkas, kurio sukaupta medžiaga dabar padeda atskleisti ir pažinti ne tik menininko asmenybę, kūrybą, aplinką, bet ir jo gyvenamojo laiko kultūrinę terpę.

MO muziejaus kolekcija/Antanas Gudaitis. Dailininkas
MO muziejaus kolekcija/Antanas Gudaitis. Dailininkas

Rugsėjo 2 d. Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ atidaroma A.Gudaičio paroda „Kompozicijos“ (kuratorė Algė Gudaitytė) po daugiau nei dviejų dešimtmečių pertraukos plačiai apžvelgs gyvybingiausius menininko kūrybos dešimtmečius, o jį artimiau pažinti padės A.Kunčiaus fotografija bei archyvinė 16 milimetrų juostų medžiaga, praskleisianti uždangą į menininko kūrybinį procesą, kasdienybę ir supančią aplinką.

Daugiau informacijos: www.gudaitis.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Televiziniai „Oskarai“ – išdalinti, o šiuos „Emmy“ laimėtojus galite pamatyti per TELIA PLAY
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas