Kaip pranešė Lietuvos stačiatikių arkivyskupija, anot tarybos, kanoninė priklausomybė niekaip nesusijusi su politika ir yra tik ilgus amžius praktikuojamas religinio identiteto ženklas, „atitinkantis Konstitucijoje patvirtintą teisę į sąžinės ir religinio tikėjimo laisvę“.
Tarybos tvirtinimu, Lietuvos stačiatikių bažnyčia siekia savarankiškumo, pabrėžiant, kad jis įmanomas tik griežtai laikantis kanoninės teisės nustatytų normų.
„Kanoninė priklausomybė Maskvos patriarchatui, išreiškiama patriarcho vardo minėjimu pamaldų metu pagal Bažnyčios nuostatus, nekliudė metropolitui Chrizostomui, o taip pat ir mums nėra kliūtis būti įstatymų besilaikančiais piliečiais ir Lietuvos patriotais“, – pranešime cituojamas tarybos kreipimasis.
Stačiatikių bažnyčios taryba taip pat išreiškė gilų bendruomenės susirūpinimą dėl jos paminėjimo Valstybės saugumo departamento (VSD) metiniame pranešime ir pavienių pareigūnų pareiškimų.
„Tokie pasisakymai formuoja negatyvų požiūrį į antrą pagal dydį Lietuvos religinę bendruomenę, kuri daugybę metų veikia griežtai laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų“, – pažymėjo taryba.
Kreipimesi pabrėžiama, kad Stačiatikių bažnyčia yra neatsiejama Lietuvos visuomenės dalis, kartu siekusi valstybės nepriklausomybės. Taryba ragina išsaugoti pasitikėjimą tarp šalies institucijų ir religinių bendruomenių.
Kaip rašė BNS, žvalgybos institucijų parengtoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad Stačiatikių bažnyčia užima reikšmingą vietą formuojant ir palaikant Rusijos režimo ideologinius naratyvus.
Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos vadovybė viešai yra pasmerkusi Rusijos karą prieš Ukrainą ir ne kartą skelbusi siekianti savarankiškumo nuo Maskvos patriarchato, tačiau, anot žvalgybos, reikšmingų pokyčių šioje srityje neįvyko.
Nors arkivyskupija paprašė patriarchato jai suteikti dalinės savivaldos statusą, joks sprendimas iki šiol nepriimtas.
Reaguodamas į žvalgybos ataskaitą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praėjusią savaitę ragino „delikačiai išoperuoti“ su Rusijos slaptosiomis tarnybomis susijusius asmenis Lietuvos stačiatikių bažnyčioje.
Savo ruožtu, Stačiatikių arkivyskupija paskelbus ataskaitą tvirtino nesanti jokios užsienio religinės organizacijos filialas, o jos ryšys su Maskvos patriarchatu tėra kanoninis.
BNS skelbė, kad Konstantinopolio egzarchatas po beveik 300 metų Lietuvoje atkurtas 2023-iaisiais. Tai padaryta po kilusio konflikto tarp dalies buvusių Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kunigų ir vadovybės.
Lietuvos stačiatikių bažnyčios taryba yra vykdomasis valdymo organas, veikiantis prie hierarcho ordinaro ir šiam pirmininkaujant.
