Jeigu sostinės politikai pritars, T.Venclova taps vienuoliktuoju Vilniaus garbės piliečiu. Tokią idėją pasiūlė Vilniaus memorialinių muziejų direkcija.
„2013 m. sukanka 35-eri metai, kai Paryžiaus leidinyje „Kultūra“ buvo išspausdintas vienas pačių žinomiausių T.Venclovos kūrinių – kartu su Cz.Miloszu 1978 metais parašytas dialogas Vilniaus tema „Vilnius kaip dvasinio gyvenimo forma“, iš kurio nemažai pasaulio žmonių pirmą kartą sužinojo apie Lietuvos ir Vilniaus problemas. Vilniaus vaizdai iškyla T.Venclovos poezijoje, Vilniaus gyventojai, architektūra ir įžymybės talentingai aprašyti jo knygose „Vilnius. Vadovas po miestą“ (2001), „Vilniaus vardai“ (2006), „Vilnius. Asmeninė istorija“(2011)“, – rašoma Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos direktorės Birutės Vagrienės rašte sostinės merui Artūrui Zuokui.
Kai Vilniuje 1991 m. sovietų tankai traiškė beginklius žmones, sausio 15 dieną „New York Times“ paskelbė trijų poetų – T.Venclovos, J.Brodskio ir Cz.Miloszo protestą „Poetai už Lietuvą“.
Taip pat primenama, kad kai Vilniuje 1991 m. sovietų tankai traiškė beginklius žmones, sausio 15 dieną „New York Times“ paskelbė trijų poetų – T.Venclovos, J.Brodskio ir Cz.Miloszo protestą „Poetai už Lietuvą“, kuriame buvo rašoma: „Mes esame trys poetai, draugai, atstovaujantys tris kalbas: lietuvių, rusų ir lenkų. Mes raginame pasaulio bendruomenę – mūsų kolegas rašytojus ir visus sąžiningus žmones – pakelti protesto balsą prieš nežmonišką Sovietų išpuolį prieš Lietuvos žmones. Pastarųjų dienų įvykiai prilygsta bjauriausiems Sovietų sistemos ekscesams“.
„T.Venclova yra žinomas pasaulyje kaip mokslininkas slavistas, kelių pasaulio universitetų garbės daktaras, visuomenės veikėjas, pelnęs ne vieną apdovanojimą už toleranciją, kultūrinę ir visuomeninę veiklą, kuri jungia tautas, nevengia nepatogių klausimų ir siekia juos spręsti. T.Venclova yra žinomas poetas, kurio kūryba įtraukta į Lietuvos mokyklų programas. Vilnius turi pelnytą teisę ir pagrindą didžiuotis, kad jame subrendo tokia iškili asmenybė, o suteikus Vilnius miesto garbės piliečio vardą T.Venclovai, būtų įtvirtinti poeto ir jo mylimo miesto ryšiai visiems laikams“, – rašoma rašte A.Zuokui.
Pernai birželį Vilniaus taryba garbės piliečio vardą suteikė A.Kaušpėdui už jo veiklą Sąjūdžio laikais ir patriotizmo skatinimą tarp jaunimo. Žinomas muzikantas, architektas tapo dešimtuoju garbės piliečiu.
Vilniaus miesto garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1996 m. už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ir Vilniaus miestui. Vilniaus garbės piliečio vardas yra aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali suteikti. Šis vardas asmeniui suteikiamas tik vieną kartą, miesto garbės piliečiu gali tapti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai.
Vilniaus garbės piliečiais anksčiau yra tapę buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas, buvęs JAV prezidentas Ronaldas Reaganas, JAV Atstovų rūmų pirmininkas Hastertas Johnas Dennis, dirigentas, muzikantas Mstislavas Rostropovičius, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, poetas, Nobelio premijos laureatas Czeslawas Miloszas, poetas Justinas Marcinkevičius, JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais 1977–1981 m. Zbigniewas Brzezinskis, buvęs ilgametis Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius.
