„Dievo architektu“ vadinamas A.Gaudi yra garsiausių religinių ir pasaulietinių pastatų, kurie į Barseloną pritraukia tūkstančius turistų, tarp jų ir Sagrada Familia – Šventosios šeimos bazilika, kūrėjas.
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
Balandžio 14 d. Vatikanas paskelbė, kad popiežius Pranciškus išleido dekretą, kuriuo Katalonijoje gimusiam architektui suteikiamas „garbingojo Dievo tarno“ statusas. Tai pirmas žingsnis link oficialaus kanonizavimo Katalikų bažnyčioje.
„Jis siekė meną paversti Viešpaties šlovinimo himnu, o savo misija – priartinti žmones prie Dievo“, – taip sprendimą komentavo Vatikanas.
Šitoks sprendimas nėra netikėtas, mat jau prieš tris dešimtmečius katalonų kunigas Chosė Manuelis Almuzara įkūrė A.Gaudi beatifikacijos asociaciją ir pradėjo rinkti dokumentus, reikalingus pateikti Vatikanui.
Pagrindinis dokumentas, kuriuo grindžiama būtinybė A.Gaudi paskelbti šventuoju, yra jo biografija, kurią parašė žurnalistas José Maria Tarragona.
Knygos autorius pabrėžia, kad nors pasiturinčioje šeimoje gimusio architekto gyvenimo pradžia dominavo „žirgai, opera ir vakarienės geriausiuose restoranuose“, tačiau vėliau jis didelį dėmesį skyrė darbininkų gerovei: padėjo įkurti Guelio koloniją – darbininkų komuną, kurioje buvo ligoninė, mokyklos ir net pirmasis Ispanijoje futbolo stadionas.
Tuo tarpu garsiosios Sagrada Familia šventovės statyba tapo tikru iššūkiu pačiam architektui ir iš esmės pakeitė jo pasaulėžiūrą, priartindama menininką prie Katalikų bažnyčios.
Kaip knygoje teigia architekto biografas, dirbdamas prie bažnyčios statybų A.Gaudi pradėjo gyventi asketiškai ir laikytis griežto pasninko.
Siekdamas užbaigti šį kūrinį, architektas atsisakė pelningų sutarčių Paryžiuje ir Niujorke, o kai statybos atsidūrė ties bankroto riba, į bažnyčios statybas ėmė investuoti savo paties santaupas. Šiandien ši Barselonos simboliu laikoma bazilika vis dar nėra pabaigta iki galo.
Šalia architekto biografijos, Beatifikacijos asociacijos narių pateikiamuose argumentuose taip pat minima ir jo suprojektuotos bažnyčios galia.
Barselonos arkivyskupas kardinolas Joanas José Omella naujausias žinias iš Vatikano pavadino „džiuginančiomis“ ir pabrėžė, kad A.Gaudi buvo ne tik menininkas, tačiau ir tam tikra prasme filosofas.
Vis dėlto, iki paskelbimo Katalikų bažnyčios šventuoju yra ilgas kelias, kuris gali užtrukti daugybę metų. Pirmasis žingsnis link to – tai beatifikacija – paskelbimas palaimintuoju.
Paprastai šis statusas suteikiamas kankiniams, parodžiusiems „didvyriškų dorybių“, taip pat kitiems kandidatams į šventuosius, kuriuos Bažnyčia paskelbė palaimintaisiais.
Tarp formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti kiekvienas kandidatas į šventuosius yra teisus gyvenimas bei du pagijimo stebuklai. Tiesa, paskelbimui palaimintuoju pakanka ir vieno tokio stebuklo, kurį turi išnagrinėti ir patvirtinti Vatikano paskirta medicinos komisija.
Antoni Gaudi gimė 1852 m. Barselonoje, kur ir pastatė didžiąją dalį savo kūrinių. Jis žuvo 1926 m. partrenktas tramvajaus, kai ėjo iš pamaldų Sagrada Familia statybų aikštelėje. Iš po tramvajaus ištrauktas architektas buvo palaikytas elgeta, mat kišenėse turėjo tik smulkių monetų ir evangeliją.
Architektas palaidotas jo suprojektuotos šventovės kriptoje.
Garsiausio jo kūrinio Sagrada Familia bazilikos statyba prasidėjo 1883 metais.
„Mano geriausi draugai mirė. Neturiu nei šeimos, nei klientų, nei laimės, nieko. Todėl galiu visiškai atsiduoti šventovei“, – gyvenimo pabaigoje apie Sagrada Familia statybas kalbėjo Gaudi.
2010 m. dar nebaigtą statyti bažnyčią pašventino popiežius Benediktas XVI. Kartu su keliais kitais architekto suprojektuotais objektais Sagrada Familia yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Aukščiausiąjį šventovės bokštą tikimasi užbaigti iki 2026 m. – achitekto mirties šimtmečio.
