Pusantro tūkstančio daugiau nei septynis dešimtmečius dingusiais laikytų meno kūrinių muitinės pareigūnai atsitiktinai rado pietinėje Vokietijos Bavarijos žemėje 2011 metais. Jų vertė gali siekti daugiau nei 1 mlrd. eurų, rašo „Focus“.
Kodėl šis radinys taip ilgai buvo slepiamas, nežinoma. Bavarijos pareigūnai atsisakė kalbėti apie meno kūrinių kolekciją, kuri gali būti nacių konfiskuotų meno kūrinių vienas didžiausių radinių.
Šiuo metu drobes, piešinius ir grafikos kūrinius vertina meno ekspertai ir mėgina nustatyti, kam jie priklausė. Kol kas darbai saugomi muitinės saugyklose.
Kai kurie šių kūrinių anksčiau buvo eksponuojami Vokietijos muziejuose, o po 1937 metų iš ekspozicijų buvo išimti, kadangi Trečiasis reichas juos laikė „degeneratyviais“. Kiti piešiniai buvo konfiskuoti arba beveik už dyką nupirkti iš persekiojamų žydų kolekcininkų.
Rastoje kolekcijoje, kaip manoma, yra vienas H.Matisse'o tapytas moters portretas, kuris priklausė Paryžiuje gyvenusiam meno kolekcionieriui žydui Pauliui Rosenbergui.
Muitinės ekspertai šį sensacingą radinį aptiko 2011 metais, kai jų įtarimą sukėlė iš Ciuricho į Miuncheną traukiniu keliavęs 76-erių vyriškis, legaliai gabenęs didelę sumą grynų pinigų.
Kodėl šis radinys taip ilgai buvo slepiamas, nežinoma. Bavarijos pareigūnai atsisakė kalbėti apie meno kūrinių kolekciją, kuri gali būti nacių konfiskuotų meno kūrinių vienas didžiausių radinių.
Tas vyriškis buvo Cornelius Gurlittas, kurio tėvas meno prekeivis Hilderbrandas Gurlittas buvo modernaus meno, kuris naciams atrodė „nevokiškas“, ekspertas.
Nacių propagandos ministras Josephas Goebbelsas buvo jį pasamdęs pardavinėti „degeneratyvųjį meną“ į užsienį ir taip papildyti valstybės iždą. H.Gurlittas ir pats supirkinėdavo meno kūrinius iš žydų, kurie buvo priversti juos parduoti.
Po karo jam pavyko įtikinti amerikiečius, kad buvo nacių persekiojamas, kadangi jo senelė buvo žydė. Jis ir toliau užsiėmė prekyba meno kūriniais ir mirė autoavarijoje 1956 metais.
Kaip rašo „Focus“, atsiskyrėliškai gyvenęs C.Gurlittas gyveno iš pinigų, kuriuos gaudavo kartkartėmis parduodamas tėvo sukauptus paveikslus. Žurnalas išspausdino vokiečių ekspresionisto Franzo Marco pieštus arklius. Šis paveikslas taip pat priklausė dingusiojo meno kolekcijai.
