Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 20d. 15:00

Atidaromi virtualūs Kauno modernizmo paveldo namai: ne tik atminimui, bet ir įkvėpimui

„Kaunas 2022“ pristato programą „Modernizmas ateičiai“
M.Plepio (EKSKURSAS) nuotr. / „Kaunas 2022“ pristato programą „Modernizmas ateičiai“

Kaip pakeisti neigiamą žmonių požiūrį į paveldą, sužadinti emocinį ryšį su juo ir tapti atsakingesniais savo gyvenamojoje aplinkoje? „Mes nusipirkom butą tarpukario name, ir tada natūraliai kilo noras ieškoti informacijos apie šio buto praeitį. Taip tarsi ieškai santykio su savo erdve“, – sako kaunietė Irena Bargelienė.

Pastatai – kaip ir žmonės, turintys savo gyvavimo istoriją, atmintį, likimus. Tai tarsi dažų sluoksniai, po kuriais slypi daug paslapčių ir detalių. Kaunietė I.Bargelienė – tik viena iš daugelio, savo gyvenamoje erdvėje ieškanti praeities likučių. Mat paveldas grįžta į madą, o gal ir niekada nebuvo iš jos išėjęs.

Vasario mėnesį, liudydama 2018-uosius – valstybės šimtmečio ir Europos paveldo metus – visuomenei prisistatys projekto „Kaunas 2022“ paveldo programa „Modernizmas ateičiai“ ir viena esminių jos dalių – bendruomenės drauge kuriama ir kol kas analogų Lietuvoje neturinti paveldui skirta interneto svetainė www.modernizmasateiciai.lt

Socialinio tinklo principu sukurta platforma bus atvira visiems: žmonės galės dalintis pastatų istorijomis, nuotraukomis bei patirtimi atliekant restauracijos darbus, keistis kontaktais ir diskutuoti.

Projekto kūrėjai sako, kad jiems svarbi ne tik pastatų „statiška“ istorija, jų pritaikymas šiandienai, bet ir išsaugojimo ateičiai galimybės. Juk apleistų, nenaudojamų ar prastos būklės tarpukario pastatų vis dar išlieka labai daug.

Istorijos liks ateičiai

Prie projekto idėjos savanoriškai prisidedanti I.Bargelienė sako, kad tokios platformos labai reikėjo.

„Kai imi domėtis, ieškoti informacijos, pamatai, kad srautas labai didelis, ir kartais jame pasiklysti.

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Irena Bargelienė
Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Irena Bargelienė

Informacijos reikia ieškoti per žmones, prisiminimus, istorijas. Jų yra – atradimų, mielų ir netikėtų detalių, ko negali rasti spaudoje ar archyvuose, bet sužinai iš senųjų gyventojų“, – sakė I.Bargelienė.

Kaunietės nuomone, jei platforma bus aktyvi, įsijungs daug žmonių – Kaune ir Kauno rajone stiprės bendruomenė tų, kuriems įdomi tarpukario istorija, kultūra, architektūra.

„Esame dar uždari, nekalbūs. Mano patirtis rodo, kad prie žmonių reikia eiti atsargiai. Svarbiausias dalykas: kas atsiras platformoje, koks bus turinys. Labai svarbu istorijos, kurios liks ir ateičiai, kitoms kartoms“, – sakė I.Bargelienė.

Pradėjusi domėtis savo butu ponia Irena atrado ir monetų bei senų dokumentų.

„Labai įdomi istorija, bet kol kas dar analizuojame ir vėliau pateiksime informaciją“, – kalbėjo pašnekovė.

Ne tik atminimui, bet ir įkvėpimui

Interneto svetainė – tik viena iš programos dalių, tačiau ją galima vadinti virtualiais Kauno miesto ir Kauno rajono paveldo namais.

„Tai – įrankis, padedantis pasiekti bendrus programos tikslus. Platforma nebus tik savotiškas pastatų registras. Tai – ir gerosios žmonių, investuojančių į paveldą, patirtys, būsimų renginių viešiniams, informacija apie vykstančias parodas, iniciatyvas.

Pagrindinis tikslas – įkurti modernizmo interpretacijos centrą, kuriame galima ieškoti ne tik informacijos, tačiau ir įkvėpimo, burti bendraminčių bendruomenę. Paveldą, modernizmo architektūrą norime pristatyti patraukliai ir įdomiai.

M.Plepio (EKSKURSAS") nuotr. /Žilvinas Rinkšelis, „Kaunas 2022“ paveldo platformos koordinatorius
M.Plepio (EKSKURSAS") nuotr. /Žilvinas Rinkšelis, „Kaunas 2022“ paveldo platformos koordinatorius

Tarkim, ne visi žino, kokie klodai slepiasi senuose tarpukario butuose. Sienose, kitose neįtikėtinose vietose galima rasti net išlikusių daiktų, detalių, dokumentų ar monetų“, – sakė projekto „Kaunas 2022“ paveldo platformos koordinatorius Žilvinas Rinkšelis.

Surinktos istorijos bus viešinamos tinklapyje www.modernizmasateiciai.lt Čia jas galės rasti tyrinėtojai, moksleiviai, studentai – visi kas domisi istorija ir architektūra, pretenduojančia tapti UNESCO pasaulio paveldo dalimi.

„Kauno ir Kauno rajono tarpukario modernizmas – tai didžiulis paveldo sluoksnis ir turtas, kuris gali būti įdomus pasauliui tiek, kiek jis bus įdomus ir aktualus mums patiems. Kauno siekis tapti UNESCO pasaulio paveldo dalimi nėra įmanomas be mūsų visų bendro įsitraukimo“, – sakė Ž.Rinkšelis.

Turistams ir modernizmu besidominčiai užsienio auditorijai įdomus turinys bus verčiamas į anglų kalbą, taip kviečiant su Kauno miesto bei rajono istorija susipažinti ir juos.

Ateityje www.modernizmasateiciai.lt taps patrauklus ir gidams, norintiems suplanuoti tokio pobūdžio ekskursiją turistams.

Tikimasi, kad šios istorijos ir pasakojimai įkvėps naujus meno projektus, filmus, parodas, kurios atkreips dėmesį, aktualizuos ir skleis žinią apie Kauno miesto ir rajono modernizmą pasaulyje.

Naujosios svetainės principas ir tikslas – atvirumas visiems. Tai vieta, kur žmonės dalinasi informacija ir kalbasi apie miesto objektus, jų istorijas, paveldą, dalyvauja bendroje diskusijoje.

„Tokiu būdu galime tapti pirmąja paveldo bendruomene, kuri būtų lygiaverte dalyve priimant sprendimus ir nustatant paveldo vertę. Todėl pagrindiniu siekiu tapo kuo didesnės bendruomenės įtraukimas.

Į „Kaunas 2022“ kreipiasi arba sutinka bendradarbiauti vis daugiau tarpukario namų ir pastatų bendruomenių, norinčių įsitraukti į projektą, kurio tikslas – iki 2022 metų suburti 365 Kauno ir Kauno rajono modernizmo paveldo bendruomenes, kurios kartu taptų ir atvira erdve kultūrai.

Pasak Ž.Rinkšelio, siekis ambicingas, ir sunku prognozuoti, kaip seksis burti bendruomenes, jas užkurti: “Tačiau tikime, kad geras pavyzdys užkrečia. Džiugi žinia mūsų laukė ir pristatymuose Kauno rajone. Čia taip pat susipažinome su bendruomenėmis, išreiškusiomis norą prisidėti prie modernizmo programos“.

Neturi būti sudėtinga lankytojui

Įmonės „OBH Analytics“, kūrusios platformą, vadovas Šarūnas Barauskas sako, kad vienas pagrindinių siekių – platforma neturi būti sudėtinga vartotojui.

„Kaunas 2022“ komanda turėjo originalią idėją – visą šį projektą pristatyti kaip Kauno programą miestiečiams. Mes pasirinkom ir pasiūlėm socialinio tinklo formą.

Tai nėra tikras socialinis tinklas, nes jų užtenka, tačiau pasinaudojome pačiu principu ir tai savotiškai „apsukom“ aplink miestą ir jo vietoves“, – sakė Š.Barauskas.

Platforma nebus baigta kurti niekada: ji nuolat pildoma. „Toks yra internetas – jis keičiasi kas tris mėnesius. Kaip ir „Facebook“ niekada nebus baigtas kurti, o nuolat pritaikomas, keičiamas atsižvelgiant į žmonių elgseną, pokyčius. To reikia, kad projektas gyventų, augtų ir net viršytų lūkesčius, o mes toliau kurtume tai, ko labiausiai reikia vartotojams“, – sakė Š.Barauskas.

Namų istorijos mena įvairialypes asmenybes

Pasakojimai apie senuosius pastatus ir jų istorijos, kartais primenantys net legendas, gali tapti įdomūs ir paveldu nesidomintiems kauniečiams ar miesto svečiams.

Pavyzdžiui, garsusis milijonieriaus Jono Lapėno namas savotiškai įsiamžino ir populiariojoje literatūroje – tai aprašyta veiksmo vieta garsiajame V.Sirijos Giros romane „Raudonmedžio rojus“. Čia neseniai įvyko ir Kauno art deco paroda „Nostalgija ir spindesys“.

Dar viena įdomi svetainėje pasakojama istorija yra tarsi šio laikmečio aktualijų – viešųjų pirkimų konkursų – veidrodis. Ji pasakoja apie brolius Dovydą ir Gedalį Ilgovskius. Tai – garsiausi prieškario Lietuvos statybų rangovai, laimėdavę daugelį didžiųjų konkursų.

Kaune anuomet net sklandė anekdotas: Lietuvą valdo seserys Chodakauskaitės ir broliai Ilgovskiai. Jų statybų kontora pastatė žymius ir Kauną reprezentuojančius pastatus Žemės ūkio, Ugniagesių, VDU Medicinos fakulteto rūmus, Žydų pradinę mokyklą, Akių, nosies, gerklės ligų kliniką, Vytauto Didžiojo muziejų, Panemunės tiltą.

Šis faktas primena tai, jog, kalbant apie Kauno modernizmo architektūrą, nereiktų pamiršti ir kitų tautinių mažumų indėlio, gyvenusių čia ir kūrusių šį miestą drauge.

O štai ne tik kauniečiams, bet ir svečiams gerai žinomas kino teatras „Romuva“ buvo paskutinysis laisvame Kaune duris atvėręs kino teatras. Jo savininkais ir statybų iniciatoriais tapo lietuvių verslininkai broliai Antanas ir Petras Steikūnai, pastatydinę tuo metu patį moderniausią ir didžiausią kino teatrą Lietuvoje.

Eriko Ovčarenko/dienraščio „15 minučių“ nuotr./Kino teatras „Romuva“
Eriko Ovčarenko/dienraščio „15 minučių“ nuotr./Kino teatras „Romuva“

„Šiomis paprastomis ir kasdieniškomis istorijomis norime priartinti patį modernizmo reiškinį prie kiekvieno miestiečio. Kaip ir anuomet iš esmės keitęs mūsų senelių kasdienio gyvenimo sąlygas, modernizmas, kaip paveldas, išliko reikšmingas bei aktualus ir mūsų šiandienai. Tai ir norime perteikti“, – sakė Ž.Rinkšelis.

Renginio informacija

Prisijungti ir atverti duris kultūrai kviečiami visi tarpukario pastatų šeimininkai ir gyventojai.

„Juk Kauno tarpukario modernizmas, kaip ir modernus europietiškas miestas, buvo kuriamas pasitelkus galingą kūrybinę energiją. Metas ir vėl ją sutelkti“, – sako projekto koordinatorius Ž.Rinkšelis.

Visus norinčius susipažinti su programos „Modernizmas ateičiai“ veikla, idėjomis ir siekiais, norinčius prie jų prisidėti, o, galbūt, tapti virtualiais pastatų administratoriais, vasario 2 dieną 18 val. kviečiame į Kauno menininkų namus.

Vakaro eigoje programos kuratorius Vaidas Petrulis atskleis projekto idėją, viziją ir šiuometinius planus.

M.Plepio (EKSKURSAS) nuotr. /„Kaunas 2022“ pristato programą „Modernizmas ateičiai“
M.Plepio (EKSKURSAS) nuotr. /„Kaunas 2022“ pristato programą „Modernizmas ateičiai“

Architektūros istorikė Marija Drėmaitė papasakos apie vasario mėnesį savo kelionę po Europos miestus pradėsiančią parodą „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 m.“, o programos koordinatorius Žilvinas Rinkšelis pristatys paveldo bendruomenę bursiančias veiklas ir naująją svetainę.

Jei negalėsite dalyvauti renginyje, bet norite prisijungti jau dabar, jei norite tapti virtualiu pastatų administratoriumi ir dalintis patirtimi bei istorijomis – galite su mumis susisiekti: zilvinas@kaunas2022.eu

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atgal į mokyklą