Raudondvaris – ne tik pilis
„Čia gyvena daug jaunų šeimų, o pats gyventojas – ne tik intelektualus, inteligentiškas, bet ir reiklus, su konkrečiu savo požiūriu ir skoniu“, – antrina Raudondvario seniūnijos seniūnė Daiva Bulotienė.
Prieš kelerius metus Kauno technologijos universiteto studentams atlikus apklausą paaiškėjo, kad dauguma respondentų miestelio pavadinimą sieja visų pirma su dvaru ir pilimi.
Taip pat akcentuota ramybė, žaluma, naujovės. Apklausos dalyviai ne kartą minėjo ir dar vieną žodį: šventės.
Ir tai nėra atsitiktinumas. Raudondvaryje, kuris įsikūręs Nemuno ir Nevėžio santakoje, vyksta aktyvus bendruomenės gyvenimas: čia nestinga nei veiklių žmonių, nei idėjų.
Veikiančios dvi aktyvios bendruomenės, kultūros centras, Raudondvario dvaro Menų inkubatorius tapę pagrindiniais vietinių žmonių traukos centrais, o į vietos bendruomenių renginius susirenka gerokai daugiau žmonių nei į profesionalaus meno kolektyvo pasirodymus.
Pasak J.Zizienės, organizuojant renginius ir pritraukiant vietos žmones yra svarbu ne tik naujos idėjos, tačiau ir tradicijos bei tęstinumas.
Kviečia į vyrų varžytuves
Vienas iš įdomiausių Raudondvaryje vykstančių renginių – etnokultūrinės vyrų varžytuvės, į kurias suvažiuoja komandos iš skirtingų Lietuvos vietų.
Kaip vyrai atlieka įvairias užduotis, vertina komisija, kurioje – vien moterys. „Vyrams tenka atlikti tam tikras užduotis – jie dalyvauja dainavimo varžybose, pasakoja anekdotus, gamina patiekalus, o varžytuvės baigiasi tradicinės moliūgų sriubos degustacija“, – pasakojo J.Zizienė.
Vietos bendruomenės renginiuose dalyvauja šimtai vietos gyventojų. Vieni – kaip dalyviai, kiti – kaip žiūrovai. Mėgėjų meninės veiklos kolektyvams priklauso net apie 400 vietos gyventojų.
„Todėl šie renginiai ir populiarūs – prie jų gali prisidėti kiekvienas bendruomenės narys. Vyksta ir respublikiniai renginiai, turintys gilias tradicijas – dainuojamosios poezijos festivalis, tarmiškos kūrybos festivalis.
Iš vietinių renginių labai populiari miestelio šventė, kalėdinė šventė. Kartais juokaujame, kad gruodžio 26-ąją žmonės sugrįžta į namus iš visos Lietuvos tam, kad galėtų dalyvauti kalėdinėje šventėje. Jie žino – programoje dalyvaus jų vaikai, anūkai“, – pasakojo J.Zizienė.
Raudondvariečiai mini ir kitas šventes bet atmintinas dienas – Sausio 13-ąją, Mokslo ir žinių dieną, o pastarajai stengiasi ieškoti ir naujų formų, taip siekiant pritraukti jaunimą.
Kaip pagrindinę problemą kultūros specialistė įvardija iki šiol nerenovuotą Raudondvario kultūros centro salę, kuri nėra nei šiuolaikiška, nei šilta, nei jauki.
Sklypus įperka ne visi
Įdomu tai, kad Raudondvaris – viena iš nedaugelio šalies vietų, kur gyventojų ne tik nemažėjo, tačiau ir padaugėjo.
Pasak seniūnės D.Bulotienės, miestelį noriai renkasi žmonės, kurie atvyksta iš Kauno, mat nuo čia iki Kauno – vos kiek daugiau nei dešimt kilometrų. Tik sklypus čia įperka ne visi.
Dar viena specifinė miestelio niša – turizmas. Vietos apylinkes noriai renkasi dviratininkai, kuriems čia nutiesti takai, taip pat yra galimybė laivu persikelti ir maršrutą tęsti kitoje upės pusėje.
Viena didžiausių bei turistų mėgstamų miestelio puošmenų – sutvarkyta Raudondvario dvaro pilis ir jos parkas.
Miestelio dvaras yra XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Kai XIX a. dvarą pradėjo valdyti Tiškevičiai, pilis tapo ištaiginga jų rezidencija, kurioje buvo sukauptos didžiulės paveikslų, meno dirbinių, retų knygų bei egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijos. Tiškevičiai pastatė ir Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčią.
Nori išskirti jaunimo veiklą
Raudondvariečiai ketina aktyviai prisijungti prie „Kaunas 2022“ veiklos ir siūlyti savo projektus bei idėjas.
„Tikimės, kad ši programa neaplenks ir mūsų, kuo daugiau vyks profesionalių renginių – tuo daugiau žmonių pritrauksime“, – sakė Raudondvario seniūnė.
Įsijungti į veiklas ir siūlyti savo idėjas, teikti projektus Kauno rajono bendruomenes kviečia „Kaunas 2022“ komanda – Europos kultūros sostinės vardas turi skambėti ne tik Kaune, tačiau ir Kauno rajone. Dar viena svarbi priežastis – projekte daug dėmesio skiriama bendruomeniškumo skatinimui.
„Mes tikrai įsijungsime. Kol kas stebime, kas vyksta, susipažįstame vieni su kitais. Be to, mokomės ir iš gerųjų pavyzdžių, tarkim, kaip puikiai veikia Kaune esanti Šančių bendruomenė.
Mes norėtume išskirti jaunimo veiklą, galvojame apie „Fluxus“ skyriaus įkūrimą. Norime akcentuoti modernų meną, grafičio meną, šiuolaikinį šokį, tautinio paveldo pažinimą per kitokias formas.
Apie tai kalbėjomės susitikimo su „Kaunas 2022“ komanda, kai jie buvo atvykę į Raudondvarį“, – sakė J.Zizienė.
