Dabar populiaru
Publikuota: 2018 gegužės 15d. 20:01

Europos kultūros sostine besiruošiančiame tapti Kaune – erdvių menui stygius

KEKTO projektas Kaune.
"SL studija" nuotr. / KEKTO projektas Kaune.

Nors jau 2022 metas Kaunas taps Europos kultūros sostine, tačiau iki šiol antrajame pagal dydį Lietuvos mieste stinga erdvių šiuolaikiniam menui.

Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyrius ir „Kaunas 2022“ kviečia į galerijoje „Meno parkas“ gegužės 25-ąją vyksiančią atvirą diskusiją „Apie erdves vizualiam menui: buvusias, esamas ir būsimas“. Renginys skirtas erdvių šiuolaikiniam menui trūkumo Kaune problemai aktualizuoti, diskutuoti ir ieškoti galimybių ją spręsti.

Kenčia renginių kokybė

Programos „Kaunas 2022“ tarptautinių ryšių ir programų vadovė Ana Čižauskienė sako, kad klausimai, kurie bus aptariami diskusijoje, nekilo spontaniškai.

„Apie tai Kaune kalbama jau daug metų, bet „Kaunas 2022“ programa vėl sužadina diskusiją, mes tikimės, kad tai galėtų būti proga rimtai išanalizuoti ir rasti sprendimą.

Kaunas yra pelnytai tapęs šiuolaikinio meno centru, čia vyksta aukšto lygio tarptautiniai meno festivaliai, kurie mūsų dabartinėje kultūrinėje infrastruktūroje, esant tokiai pastatų būklei, tarsi lieka be namų.

Dėl to labai kenčia mūsų siūlomų renginių kokybė, prarandame daug progų parodyti aukštos kokybės meno parodas.

Patalpos, kurias mes turime, neatitinka pasaulinių standartų, todėl ne kartą teko nuleisti rankas, bandant prisikviesti žinomus menininkus į Kauną“, – sakė A.Čižauskienė.

"Kaunas 2022" nuotr. /Ana Čižauskienė
"Kaunas 2022" nuotr. /Ana Čižauskienė

Jei Kaune būtų įrengtas Šiuolaikinio meno centras, jis būtų puikus palikimas miestui ir po 2022 metų – taip, kaip Nacionalinė dailės galerija Vilniuje, po rekonstrukcijos atidaryta 2009 metais, Vilniui tapus Europos kultūros sostine.

„Ji kuria pridėtinę vertę ne tik miestui, tačiau ir visai šaliai. Manau, kad Kaune toks centras taip pat turėtų panašią sėkmės istoriją. Reiktų bendro sutarimo, valdžios „palaiminimo“ ir investicijų“, – kalbėjo A.Čižauskienė.

Jaučia gėdą prieš menininkus

„Kaunui apskritai trūksta erdvių vizualiam šiuolaikiniam menui. Lyginant su kitais miestais, Kauno situacija yra visiškai unikali – miestas neturėjo ir neturi parodų erdvių, kurios priklausytų miestui“, – sakė Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas E.Nalevaika.

Pasak pašnekovo, daug miestų planuoja naujus projektus arba jau turi miestui priklausančias meno erdves.

Kaunui apskritai trūksta erdvių vizualiam šiuolaikiniam menui. Palyginti su kitais miestais, Kauno situacija yra visiškai unikali

„Kaune jau daug metų bandome spręsti problemą, bet ji tiesiog nesprendžiama. Ši problema tapo aktuali būtent dabar, galvojant apie 2022 metus. Man sunku įsivaizduoti, kaip Europos kultūros sostinės programa galėtų būti sėkmingai įgyvendinta neturint erdvės šiuolaikiniam menui“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak E.Nalevaikos, vizijos gali būti įvairios: ar statyti visiškai naują modernų menų (parodų) centrą, ar šiuolaikiniam menui tinkamas erdves įrengti įsigijus, pavyzdžiui, senas gamybines patalpas. Apie tai reikia kalbėti, diskutuoti, ieškoti sprendimų.

„Kalbėti apie esamų erdvių – Kauno paveikslų ir M.Žilinsko dailės galerijų – pritaikymą ir renovavimą man gana sudėtinga. Kauno paveikslų galerijos patalpos – gerokai „nugyventos“, yra buvęs atvejis, kai renginio metu per stogą ėmė lašėti vanduo.

Renovacijos vyksta etapais, pradžioje buvo restauruojamas senasis M.K.Čiurlionio muziejaus pastatas, toliau eilėje – M.Žilinsko dailės galerija, o Kauno paveikslų galerijos atnaujinimo darbai, mūsų žiniomis, nenumatyti net planuose.

Gėda prieš atvažiuojančius užsieniečius, prieš visus svečius. Eksponuoti parodas tokiose erdvėse yra nepagarba menui. Šiuolaikinis menas reikalauja specifinių technologijų, specifinės įrangos“, – sakė E.Nalevaika.

M.Žilinsko dailės galerija
M.Žilinsko dailės galerija

Kiek Kaunui galėtų kainuoti naujas ir modernus Šiuolaikinio meno centras, pasak E.Nalevaikos, kalbėti sunku, mat visų pirma turėtų atsirasti principinis sprendimas ir apsispręsta dėl erdvių.

Siūlo pritaikyti esamas patalpas

Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys, taip pat dalyvausiantis diskusijoje, sutinka, kad menininkų keliamos problemos – realios.

„Tačiau įdomiausia tai, kad tos erdvės yra. Jos priklauso Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui, kurį kuruoja Kultūros ministerija“, – sakė S.Kairys.

Šių įstaigų atnaujinimui ministerija naudojasi Europos Sąjungos fondų lėšomis, artimiausiu metu investicijų laukia M.Žilinsko dailės galerija.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Simonas Kairys
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Simonas Kairys

„Manau, kad nėra ko pirštais badyt vienam į kitą. „Kaunas 2022“ yra šiuolaikinio meno programa, geras impulsas, kad šie reikalai pajudėtų iš mirties taško.

Erdvės yra, jas reikia pritaikyti. Kodėl savivaldybė negalėtų pastatyti naujo Šiuolaikinio meno centro? Viskas yra įmanoma, bet reikia žiūrėti, kas bus po 2022-ųjų metų. Kas atsitiks naujam objektui, naujam statiniui, ar ras jis vietą, ar bus lengva jį užpildyti?

Mano nuomone, kelias yra tiek savivaldybei, tiek ministerijai sujungti jėgas ir sutvarkyti esamas erdves“, – svarstė S.Kairys.

Erdvės yra, jas reikia pritaikyti. Kodėl savivaldybė negalėtų pastatyti naujo Šiuolaikinio meno centro? Viskas yra įmanoma.

Poreikis – ir šios dienos, ir ateities

Apie solidžios meno ekspozicijų erdvės būtinybę Kaune kultūros ir meno lauko dalyviai diskutuoja jau ilgą laiką, vyksta epizodiniai tokio objekto atsiradimo galimybių aptarimai tarp meno sektoriaus ir miesto valdžios atstovų, tačiau kol kas nėra jokių realių žingsnių dėl galimybių studijos, strategijos ar veiksmų plano parengimo, nesvarstomi finansavimo ir kiti su šios problemos sprendimu susiję klausimai.

Apie visas šias problemas ir bus kalbama diskusijoje, kuris vyks gegužės 25 dieną „Meno parke“ Kaune.

„Diskutuosime apie pasaulinius standartus atitinkančio ekspozicinio centro poreikį Kaune, siekiant užtikrinti aukšto lygio meninę programą 2022-aisiais – Europos kultūros sostinės metais.

Bet dar svarbiau, kad tai yra ne tek šiandienos, bet ir ateities poreikis Kauno miestui. Jis neatsirado su Europos kultūros sostinės vardo sutekimu ir po jos įgyvendinimo niekur nedings. Kaunas yra šiuolaikinis miestas, neįsivaizduojamas be šiuolaikiškos, aktyvios šiuolaikinio meno erdvės.

Kauno paveikslų galerija.
Kauno paveikslų galerija.

Seminarą pabaigsime diskusija „Šiuolaikinio meno centras Kaune: realybė ar iliuzija?“, kurioje dalyvaus keliolika kultūros sektoriaus ir valdžios atstovų“, – rašoma renginio pranešime.

Diskusijos metu kultūros operatoriai iš visos Lietuvos pristatys atstovaujamų vizualaus meno įstaigų – miesto galerijų, šiuolaikinio meno centrų – valdymo modelius bei strategijas, visuomenės įtraukimo formas, kūrybines programas ir finansavimo schemas.

Programa:

10.30–11:00

Įžanga. „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ vadovė Virginija Vitkienė, LDS Kauno skyriaus pirmininkas Eugenijus Nalevaika, Kauno miesto savivaldybės vicemeras Simonas Kairys.

11.00–11.30

Meno erdvės: tęstinės, trumpalaikės ir menamos. Doc. dr. Skaidra Trilupaitytė.

11.30–12.00

Meno centras kaip šiuolaikinės minties, bendravimo ir bendruomeniškumo skatinimo vieta. ŠMC direktorius Kęstutis Kuizinas.

12.00–12.30

Muziejaus be sienų transformacija į kultūrinę erdvę mieste. MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė.

13.30–14.30

Diskusija „Šiuolaikinio meno centras Kaune: realybė ar iliuzija?“ Dalyviai: Simonas Kairys, Virginija Vitkienė, Eugenijus Nalevaika, Milda Ivanauskienė, Skaidra Trilupaitytė, Kęstutis Kuizinas, Virginijus Kincinaitis, Albinas Vološkevičius, Arvydas Žalpys, Daina Kamarauskienė, Jonas Audejaitis, Mindaugas Kavaliauskas, Andrius Pukis, Ana Čižauskienė, visi renginio dalyviai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų