Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 30d. 21:01

Kauno daugiabučių istorijos: nuo rūkymų balkone iki kiemo švenčių  

Šančių kiemas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Šančių kiemas

Kaimynas gali paskolinti cukraus arba supykęs iškviesti policiją. Kaimynas gali tapti problema arba geru bičiuliu, pas kurį skubėsi su maža ar didele bėda. Turi kaimyną – turi problemą. Arba turi kaimyną – turi pagalbą.

Dviejų Kauno daugiabučių istorijos – kažkuo panašios, kai susibūrę namo entuziastai kartu kuria savo aplinką ir kartu sprendžia įvairias situacijas, gražina savo kiemus ir ieško naujų bendravimo formų.

Kiemas primena parką

Kauno Šančių mikrorajone, Verkių gatvės 6-ojo namo gyventojai šiuo metu tvarkosi sklypo nuomos iš savivaldybės formalumus. Greta namo esantį kiemą namo bendrija nori išsinuomoti ir paversti dar patrauklesne erdve.

Beje, šis daugiabutis yra dėkingoje vietoje – greta erdvus kiemas, kuris primena mažą, medžiais apsodintą parką.

Tvarkytis aplinką gyventojai čia pradėjo prieš kelis metus, mat į namą vienas po kito pamečiui kėlėsi naujakuriai, daugiausiai – jaunos šeimos.

Iš pradžių gyventojai tiesiog rinko šiukšles, o rudenį sugrėbdavo lapus.

„Tai yra maždaug pusantros namo laiptinės kaimynų iniciatyva. Kodėl? Juk čia gyvename patys.

Gal postūmis buvo tada, kai Kauno savivaldybė kieme įrengė vaikų žaidimų aikštelę. Pradėjome tvarkytis, ir supratome, kad norėtųsi plėstis. Atsakymas iš savivaldybės buvo, kad tai jau – ne jų reikalas. Taip ir bręsta tie projektai – šluojamės, tvarkomės, atsirado smėlio dėžė.

Tada mamos nusprendė, kad reikia kažkur sėdėti, kai vaikus prižiūri. Taip atsirado suoliukai. Paskutinis mūsų projektas yra šiukšlių dėžė“, – 15min pasakojo daugiabučio kaimynai Giedrius ir Algirdas.

Tvarkys ir mašinų stovėjimo aikštelę

Įvairias medžiagas ir priemones gyventojai dažnai randa patys. Pavyzdžiui, įvairių medžiagų lieka darant remontą.

Kaimynai norėtų tarp medžių ištiesti ir tentą, kuris tarnautų kaip pavėsinė.

„Jei mūsų nenužudys medžių gynėjai, nors aplinką ir medžius tikrai stengiamės saugoti. Mes kartais seniesiems namo gyventojams sakom: jūs tik ant mūsų nešaukit, mes jums asmeniškai suoliuką pastatysim. Jie bijo, kad mes čia viską išdergsim“, – juokėsi abu kaimynai.

Ateityje, kai sklypą išsinuomos, gyventojai nori praplėsti ir sutvarkyti mašinų stovėjimo aikštelę. Visų pirma todėl, kad automobiliai būtų statomi tvarkingai. Mat dėl vietos trūkumo dabar tenka užvažiuoti ir ant šaligatvio, o tada kai kurie kaimynai kviečia policiją.

Mes kartais seniesiems namo gyventojams sakom: jūs tik ant mūsų nešaukit, mes jums asmeniškai suoliuką pastatysim.

„Turi kaimyną – turi problemą. O kai kaimynų – 130?“ – juokavo vyrai, teigdami, jog gyvenant daugiabutyje, ir ypač dideliame, visiems geras nebūsi.

Artimiausiu metu namo gyventojai norėtų pastatyti dar vieną suoliuką, mat čia gyvena nemažai jaunų šeimų, taip pat padaryti geresnį uždengimą smėlio dėžei.

Greta pernai atsiradusios smėlio dėžės kiemo vyrai čia tap sumeistravo dėžę lauko žaislams.

Daiktai įgyja kojas

Kol kas šio Šančių daugiabučio gyventojai sako nenorintys renovacijos, todėl namą bent iš dalies tvarkysis patys. Šiuo metu jie jau pradėję kaupti lėšas pamato tvarkymui.

Pradėję rūpintis aplinka kaimynai suprato, kad viską reikia daryti kaip įmanoma arčiau „matymo lauko“. Mat dalykai, kurie būna kiek giliau kieme, tarp medžių, „staiga įgyja kojas“.

„Krepšinio lanką ant medžio turėjome pakabinę, bet per tris dienas pavogė“, – pasakojo gyventojai.

Kauniečiai tikisi, kad miesto valdžia taip pat savo pagalba ir parama prisidės prie tų daugiabučių, kurie nori tvarkytis patys ir tą daro.

Iniciatyvūs namo gyventojai buvo sumanę kieme žiūrėti krepšinio varžybas, o tam turėjo ir projektorių, ir garso kolonėles, ir ekraną.

„Tačiau sugalvojome per vėlai, ir supratome, kad mums tikrai iškvies policiją. Tačiau artėja artėja pasaulio krepšinio čempionatas, todėl įspėsim iš anksto“, – sakė Giedrius ir Algirdas.

Pajuto poreikį vietai

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos „Fluxus Labas! Šančiai“ atstovė Goda Karbonskytė sako, kad šio namo gyventojai pajuto poreikį čia turėti vietą, kuri būtų atvira šeimoms, išnaudoti žalią erdvę ir todėl patys rūpinasi aplinkos tvarkymu.

„Norėdami dar labiau įveiklinti kiemą jie nutarė sklypą išsinuomoti. Daugiabučiai tą gali padaryti. Labai smagu su jais dirbti“, - sakė G.Karbonskytė.

„Fluxus Labas!“ tikslas yra tinklinti bendruomenes, kad įsitrauktų verslo atstovai, įvairios socialinės grupės.

„Būtent šiuo metu vyksta diskusija dėl bendradarbiavimo su viena Šančių baldų įmone, jie mato šiame indėlyje prasmę“, – kalbėjo pašnekovė.

Pradžia – problema rūsyje

Dar vienas savo veiklomis panašus daugiabutis yra kitame Kauno mikrorajone – Eiguliuose. Čia namo gyventojus suvienijo vienos neseniai atsikrausčiusios šeimos bėda, kai jų rūsyje trūko kanalizacijos vamzdžiai.

55 butų A.Ramanausko-Vanago pirmuoju numeriu pažymėtas namas taip pat – jaukioje vietoje, o kiemas apsuptas medžiais.

Namo gyventojai – bendruomeniški, o artimiausiuose jų planuose – saugios kaimynystės grupės įkūrimas. Tačiau kelias link bendrystės nebuvo labai tradicinis.

„Viskas prasidėjo nuo to, kad mūsų rūsyje trūko vamzdis ir rūsį apipylė. Tada mes priklausėme įmonei „Būsto valda“ ir dar name nebuvo bendrijos.

Niekaip neprisišaukėm pagalbos, nors savivaldybė buvo surašiusi aktą, jog čia – antisanitarinės sąlygos. Pasiūlymas iš „Būsto valdos“ buvo vienas: pabarstyti milteliais, palaukti, kol išdžius.

Tada patys susiradome įmonę, kuri išvalė, išsiurbė, sutvarkė. Po šio atvejo kaimynės sakė, kad daugiau taip nebenorim, juolab, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai nesulaukėme pagalbos. Taip ir prasidėjo“, – pasakojo šio namo pirmininke tapusi Emilija Oželytė-Masienė.

Problema buvo ir tai, kad pagalbos prašymus tarnyba dažnai atremdavo argumentu, kad vienam ar kitam darbui prieš tai reikalingas gyventojų susirinkimas.

„Pavyzdžiui, ant namo stogo perėjo balandžiai. Pagalbos nesulaukėme, tad patys lipome ant stogo. Išvalę ventiliacijos angas užklojome tinklą. Problemos neliko“, – apie tai, kad kartais reikia tik noro, pasakojo daugiabučio pirmininkė.

A.Ramanausko-Vanago 1 namo Kaune kaimynai.
A.Ramanausko-Vanago 1 namo Kaune kaimynai.

Yra ir pozicija, ir opozicija

Dabar daugiabutyje įkurta bendrija, o namo gyventojai ne tik bendrai sprendžia problemas, tačiau ir švenčia šventes.

Kalbėdama apie kaimynystę ponia Emilija juokavo: daugiabutyje kaip politikoje, yra ir pozicija, ir opozicija.

Tvarkyti namo kieme esančią vaikų žaidimų aikštelę ėmėsi Emilijos vyras, o tai pamatę prisijungė ir kiti kaimynai.

„Pradžioje labiau susipažinome su savo laiptinės kaimynais, surengėme savo laiptinės gyventojų susitikimą, įkūrėme bendrą fondą. Taip išsprendėme laiptinės apšvietimo ir panašias problemas“, – pasakojo E.Oželytė-Masienė.

Prie įvairių kiemo tvarkymo iniciatyvų jungėsi vis daugiau kaimynų, o vienos talkos metu kaimynai nutarė kieme surengti šventę – Kaimynų dieną.

„Susirinkome kieme, išsitiesėme pledus, kas atsinešė kėdę, kas – stalą, kas arbatos, užkandžių. O šiemet kartu pakvietėme ir gretimo namo kaimynus“, – pasakojo pašnekovė.

Laiptinėje – „pasidalijimo“ lentyna

Laiptinės, kurioje gyvena ponia Emilija, kaimynai antrojo aukšto laiptinės aikštelėje pasistatė ir nedidelę lentyną.

„Iš pradžių buvo sumanymas taip dalintis perskaitytais žurnalais, nes gaila vos perskaičius išmesti“, – sakė E.Oželytė-Masienė.

Tačiau „pasidalijimo“ lentynos paskirtis netruko keistis – kaimynai ėmė dalintis knygomis, vėliau – savo keptais saldumynais, o dar vėliau – ir įvairiomis daržo gėrybėmis.

„Mes dalinamės mintimis, renginiais ir pomidorais“, – juokėsi pašnekovė.

A.Ramanausko-Vanago 1 namas Kaune
A.Ramanausko-Vanago 1 namas Kaune

Problema nerūkantiems – rūkantieji

Nuolat kalbėdamiesi ir diskutuodami kaimynai sprendžia įvairias daugiabučio problemas. Viena iš tokių – rūkymas.

Nors Seime kalbama apie įstatymo, drausiančio rūkyti balkonuose, priėmimą, tačiau kol kas rūkyti pro langus ar balkonuose nėra draudžiama.

Kaip sakė ponia Emilija, tai kelia nepatogumų nerūkantiems. „Ieškom kompromisų. Gal kad tam tikromis valandomis rūkytų, arba gal įrengti rūkomąjį“, – svarstė namo pirmininkė.

Džiugina bendros šventės

Namas turi ir bendrijos grupę feisbuke, kur taip pat dalinasi mintimis, o jei kas palieka įjungtas automobilio šviesas – visuomet sulauks kaimynų pranešimų.

„Mūsų kaimynai mieli ir bendraujantys, buriasi į bendras talkas namo ir jo aplinkos gerinimui, tik esam dar jauna bendrija ir bendruomenė, namas buvusio administratoriaus labai apleistas, tad dabar svarbu pagerinti bendrą namo būklę ir negalime susitelkti vien į aplinkos puoselėjimą.

Labai džiaugiuosi, kad Kauno miesto savivaldybės sporto skyriuje dirbantis p. Mindaugas, visuomet mus išklauso ir padeda puoselėti žaidimų aikštelę, o Eigulių seniūnija, nors nieko ir negalėjo pažadėti, bet atsižvelgė į prašymą ir parūpino stacionarią šiukšlių dėžę aikštelei. Tai mums buvo aktualu, nes sulaukiam svečių iš kebabinės.

Iš bendruomenės projektų prieš porą metų turėjom smagų ekspromtą – prieš Kalėdas kvietėme vaikus karpyti snaiges, tuo pačiu pabendravom, karpiniais puošėm laiptinę.

Smagiausia, kad prisijungė ir vyresnieji kaimynai su labai gražiais angelų ir snaigių karpinių pavyzdžiais. Beje, vaikai per šventes sulaukia slaptų Velykų bobutės ar Kalėdų senelio apsilankymų laiptinėje“, – pasakojo ponia Emilija.

Nuo mažų dalykų – dideli pokyčiai

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Fluxus Labas!“ skatina bendruomeniškumą ir žadina mikrorajonus bei Kauno rajono seniūnijas. Šios programos kuratoriai taip pat ieško žmonių, telkiančių savo bendruomenes, atrandančių ryšius su gyvenamąja aplinka ar savo neatrastų talentų.

Bendruomenių programos „Visi kaip vienas“ koordinatorė Austėja Bliumkytė-Padgurskienė sako, kad tokie iniciatyvūs gyventojai yra mikrorajono potencialas, jų veikla yra pavyzdys, kaip paprastai – nuo mainų staliuko ar šiukšlių surinkimo – gali įvykti dideli pasikeitimai, skatinantys kaimynų bendravimą.

„Tokie kūrybiški kauniečiai labai džiugina. Juk kiekvieno jų vykdomos veiklos yra žingsneliai link didelio pokyčio – dalindamiesi energija ir kurdami gerą aplinką savo kieme ar laiptinėje, jie prisideda ir prie pačio miesto augimo. O pradėjus šilčiau bendrauti su kaimynais ir pats gyvenimas pagražėja.

Suvienijus gyventojų ir bendruomenių laboratorijų „Fluxus Labas!” jėgas galime sparčiau judėti link Kauno, pilno kultūros mikrorajonuose, draugiškų ir atvirų kaimynų. Ir, žinoma, laimingų kauniečių“, – sakė A.Bliumkytė-Padgurskienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis