Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 22d. 18:58

Kompozitorius Gediminas Zujus: „Norėčiau, kad Šančiai būtų kaip Vilniaus Užupis“

Gediminas Zujus
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Gediminas Zujus

Žinomo kompozitoriaus Gedimino Zujaus vaikystės namuose Kaune – daug senų knygų, baldų ir krosnis, prie kurios, sako jis pats, vaikystėje šildydavosi. Tarp Aukštųjų ir Žemųjų Šančių esantis namas mena net keturių šeimos kartų istoriją, o ant rašomojo stalo – G.Zujaus giminaičio Bernardo Brazdžionio knyga „Meškiukas Rudnosiukas“ su paties autoriaus autografu.

Istorinis namas mena ir kitus žinomus Lietuvos kultūros veikėjus, tarp kurių – Juozas Tumas-Vaižgantas, Balys Sruoga ir kiti.

Šančiškis docentas G.Zujus – ne tik kompozitorius ir prodiuseris, bet ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos dėstytojas, tarptautinės „Scenos ir estetikos mokyklos“, pirmosios privačios profesionalios garso įrašų studijos Lietuvoje įkūrėjas, Vytauto Kernagio pakrikštytas „geležiniu Gediminu“.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gediminas Zujus
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gediminas Zujus

Tačiau savo gimtuosiuose Šančiuose muzikantas pirmiausia yra istorijos puoselėtojas, atveriantis savo namus vietinių iniciatyvoms, besirūpinantis kultūros skleidimu bei jos prieinamumu.

Kaip sakė G.Zujus, jį džiugina atsigaunantis Šančių mikrorajonas bei čia besikuriančios iniciatyvos – Europos Tarybos Faro konvencijos tinkle įvertintą Žemųjų Šančių bendruomenės „Kopūstų lauko“ iniciatyva, atgaivintas ir veikloms pritaikytas unikalusis „Parako sandėlis“.

„Tikiuosi, kad jų daugės. Taip pat tikiuosi, kad ateityje Šančiai taps kaip Vilniuje Užupis – kultūros, meno, kūrybinių ir kitokių iniciatyvų vieta“, – sakė kompozitorius.

Pirmą kartą Šančių gyventojai taip gausiai į G.Zujaus kiemą užsuko pernai, kai čia „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programa „Fluxus labas, Šančiai!“ organizavo iniciatyvų festivalį „Štai Šančiai!“. Būtent nuo to laiko G.Zujaus kiemas imtas vadinti Šančių kultūros kiemu.

Kieme pernai įrengta scena, į ją nutiesti takeliai, skirti judėjimo negalią turintiems žmonėms.

Į kompozitoriaus kiemą traukė žmonės, norintys pasidalinti idėjomis, įtraukti į savo veiklą, susipažinti su kaimynais ir bendraminčiais, Vietiniai kvietė dalyvauti įvairiose dirbtuvėse – tapyti, skanauti, prekiauti, eiti juosta, lipdyti, siūlyti, dainuoti, pažinti, įsiamžinti, virtualiai skaityti, pūsti burbulus, spalvinti, siūti, kalbėtis, mokytis, stebėti ir stebėtis.

A.Aleksandravičiaus, L.Šaluckienės nuotr. /Iniciatyvų festivalis „Štai Šančiai!“
A.Aleksandravičiaus, L.Šaluckienės nuotr. /Iniciatyvų festivalis „Štai Šančiai!“

Renginio metu vyko tiesioginė transliacija ir pokalbiai: iš ekrano su kauniečiais kalbėjosi iš Šančių kilę Egidijus Sipavičius, Merūnas Vitulskis, tuo metu JAV gyvenęs Kęstutis Stančiauskas, aplinkosaugininkas Saulius Pikšrys.

„Iniciatyvų festivalis buvo bendruomenės idėja, jį organizavo Austėja Padgurskienė, o jis vyko mano kieme.

Taip pat aš kaupiu senųjų Šančių gyventojų istorijas. Žmonės susirenka šiuose namuose ir pasakoja. Ir kiek daug iš tų pasakojimų sužinome“, – sakė G.Zujus.

Tokius susitikimus kompozitorius filmuoja ir kol kas saugo savo archyve. Ateityje galbūt jie bus svarbūs rašant knygą apie Šančius ar prisimenant šio mikrorajono istoriją.

„Tenka sužinoti daug naujų dalykų. Pavyzdžiui, kodėl yra Hipodromo gatvė? Pasirodo, kad čia seniau buvo hipodromas, vyko žirgų lenktynės, o ten, kur dabar ąžuolynas, seniau būdavo smėlis“, – sakė G.Zujus.

1924 metų statybos G.Zujaus šeimos namas mena ne vieną kartą – čia gyveno jo proseneliai, seneliai, tėvai. Kompozitorius sako, jog namų istoriją ir atmintį itin saugojo ir jo mama, o pats G.Zujus tikisi, kad šiuos namus prisijaukins jo paties vaikai.

„Šie namai visą laiką buvo šalia kultūros, susiję su kultūra. Mano prosenelis buvo aktyvus visuomenės veikėjas, jis organizavo draugijas, daug kur dalyvavo. Surinko didelę sumą ir prisidėjo prie Šančių bažnyčios statybų. Jo išrūpinti vargonai iki šiol yra bažnyčioje, tik dabar pastatyti nuošaliau, mat yra nupirkti šiuolaikiniai.

Aktyvi buvo ir senelė, ji daug metų su Raudonojo Kryžiaus draugija, kurios sekretorė buvo, daug keliavo po pasaulį. Mes visą laiką buvome kultūros sūkuryje“, – pasakojo G.Zujus.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gedimino Zujaus namai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gedimino Zujaus namai

Nors dabar G.Zujus daug laiko praleidžia Vilniuje, kur dirba ir gyvena, tačiau turėdamas laisvo laiko grįžta į Kauną.

„Čia – mano oazė, mano šaknys ir todėl aš esu čia. Taip, kaip kiti turi sodus, vilas“, – kalbėjo kaunietis.

„Kaunas 2022“ bendruomenių laboratorijos „Fluxus labas“ siekia stiprinti bendruomeninius ryšius, drąsinti ir skatinti vietinius veikti.

Būdai pasiekti šiuos tikslus yra įvairiausi – pasiūlyti taupesnį šildymo būdą, panaudojant savo išradimą kaip tai daro Kęstutis Braukyla iš Akademijos arba atverti savo kiemą kultūrai ir vietinių iniciatyvoms, kaip tai daro G.Zujus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:40
49:40
01:06

Esports namai