Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 24d. 17:49

Kulautuvą papuošė gatvės meno piešinys, miestelyje atsirado nauji maršrutai, Babtų seniūnijoje – troleibuse kuriama virtuvė

Kulautuvą papuošė gatvės meno piešinys
Lauros Slavinskaitės nuotr. / Kulautuvą papuošė gatvės meno piešinys

Kauno rajone baigiasi „Kaunas ir Kauno rajonas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto „Šiuolaikinės seniūnijos“ finaliniai renginiai. Paskutinieji – Babtuose ir Kulautuvoje – įvyks šį savaitgalį, taip baigdami visą rugsėjį trukusį šventinį maratoną.

Iš 25 Kauno rajono seniūnijų šįmet buvo siūloma iš naujo susipažinti net su 15 – vietos bendruomenės, kultūros įstaigos, verslo partneriai ir įvairių sričių kūrėjai susivienijo tam, kad atskleistų įdomiausius dalykus apie kiekvieną miestelį.

Į projektą aktyviai įsijungusios seniūnijų bendruomenės nustebino ne tik aplinkinius, tačiau ir pačios save – kaimuose ir miesteliuose įgyvendintos naujos idėjos, projektai, o į veiklas galėjo įsijungti skirtingų amžiaus grupių žmonės.

Kulautuvoje – nauji maršrutai

Į baigiamąjį „Kaunas 2022“ „Šiuolaikinių seniūnijų“ renginį rugsėjo 26 kviečia Kulautuvos bendruomenė.

Nors Kulautuva turi medinės tarpukario architektūros paminklų, yra patraukli tyrinėtojams dėl gamtos, vietiniai gyventojai norėjo daugiau dėmesio skirti Kulautuvos dabarčiai. Kokia Kulautuva yra šiandien? Kokia ji nori būti? Kokią ją galima pristatyti kitiems? Tai – klausimai, į kuriuos atsakymų ieškojo vietos bendruomenė.

Savo idėjas ir veiklas miestelyje sujungė skirtingi menininkai ir kūrybininkai, o rezultatas bus pristatytas savaitgalį vyksiančio renginio „Kulautuvos spalvotas pušynų ruduo“ metu.

Architektė Rasa Chmieliauskaitė, kuri daug dirba su netradiciniais būdas pažinti savo aplinką, rengia architektūrines ekskursijas neregiams, šį kartą sukūrė metodologiją ir padėjo gyventojams sunerti keletą maršrutų po Kulautuvą.

„Mano užduotis buvo padėti kulautuviečiams susikurti savo maršrutus. Besikalbant su žmonėmis iškilo momentas, kad Kulautuva yra gana įdomus miestas, kur vyksta įvairūs projektai, atvyksta užsienio studentai, sukuriamas ne vienas videodarbas, nuotrauka. Tačiau tai dažniausiai yra daroma pašaliečio akimis“, – kalbėjo architektė.

Tam, kad patys kulautuviečiai galėtų papasakoti vietos istoriją, R.Chmieliausaitė sukūrė metodiką.

Žmonės, kurie dalyvavo projekte, gavo juostinius fotoaparatus. Tikslas – kad, nuspaudę fotoaparato mygtuką, jie nematytų galutinio rezultato, negalėtų dar ir dar kartą galvoti apie tai, ką nufotografavo. Dalyviai turėjo tik sugalvoti kadrą, prieš fotografuojant apgalvoti, kaip fotografuos, koks bus apšvietimas ir ką tuo kadru jie nori parodyti.

„Žmonės turėjo vieną progą nuspausti mygtuką, padaryti nuotrauką. Tai buvo tarsi kūrybinis žaidimas, į kurį bandėme įtraukti žmones. Norėjosi, kad jiems patiems būtų įdomu dalyvauti, kad jie patys sugebėtų papasakoti, kas jiems įdomu ir svarbu“, – sakė pašnekovė.

Vietos žmonės padarė apie 200 nuotraukų ir pateikė tiek pat istorijų – jos buvo įrašytos prie kiekvienos nuotraukos, specialiame kataloge: „Tada sukviečiau žmones į dirbtuves. Iš viso to sukūrėme du Kulautuvos maršrutus, kurie parodo skirtingas Kulautuvos puses. Vienas – miestelio ramybę, kitas – aktyvesnis, susijęs su prisiminimais, su istorine atmintimi. Man atrodo svarbu tai, kad dirbtuvėse susipažino ir patys kulautuviečiai, kurie gal vienas kito ir nelabai pažinojo. Taip pat įvyko pasidalinimas istorijomis.“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rasa Chmieliauskaitė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Rasa Chmieliauskaitė

Sukūrė interaktyvų žaidimą

Medijų specialistas Gytis Dovydaitis, remdamasis R.Chmieliauskaitės projekto rezultatais – istorijomis ir maršrutais – šiuo metu kartu su bendruomene kuria interaktyvų gidą-žaidimą po Kulautuvą, kuris bus pristatytas šeštadienį.

Jis remiasi gerai žinomais pasaulyje žaidimais, o pernai kiek panašų žaidimą G.Dovydaitis sukūrė per Istorijų festivalį Ramybės parkui.

„Maršrutus kartu su bendruomenė nusprendėme išskaidyti ir padaryti tarsi taškų tinklą, prie jo dar pridedant naujų. Iš to išėjo žemėlapis, pagal kurį ir sukurtas interaktyvios fikcijos žaidimas.

Pavyzdžiui, tu vaikštai po Kulautuvą ir tam tikrose vietose, atsidarius reikiamą tinklapį, atsidaro dialogai. Taip tu kalbiesi, pavyzdžiui, su Kulautuvos kurorto įkūrėju Vytautu Augustausku.

Arba priėjęs prie bažnyčios pamatai, kad ji dega. Gali eiti arčiau liepsnų ir žiūrėti, kas bus arba apsižvalgęs gali pastebėti, kad greta yra kažkoks siluetas. Paaiškėja, kad tai – kunigas, kuris papasakos apie Kulautuvos istoriją. Tai – tik keli žaidimo pavyzdžiai“, – sakė G.Dovydaitis.

Pasak G.Dovydaičio, žaidime yra daug interakcijų, kurios vyksta dialogo pavidalu. Dialogai nėra išlaužti iš piršto, jie sukurti pagal informaciją, istorijas, kurios išgirstos kalbantis su Kulautuvos bendruomene.

„Iš tiesų buvo faktas, kad degė bažnyčia, o istoriją papasakojo kunigas. Arba, priėjus prie Marijos skulptūros, galima išgelbėti tvoroje įstrigusias varles. Varlės žaidime atsirado, nes viena kulautuvietė pasakojo vaikystėje ten gelbėjusi varles. Nors tie dialogai yra mano parašyti, tačiau ji remiasi tikrais, istoriniais faktais.

Viskas vykta tekstiniu pavidalu, grafikos žaidime daug nėra, nes tu ir taip vaikštai po Kulautuvą, pakeli akis ir matai. Tekstas veikia kaip įrankis, ant tikrovės tarsi uždedant tam tikrą mitinį sluoksnį.

Pavyzdžiui, atėjus prie Dievų slėnio matai Dievų skulptūras, o tau yra pasakojama istorija apie besisukantį viesulą, kur vieną akimirką girdi lietaus garsą, kitą – arklių kanopas. Vystosi tam tikras naratyvas, kuris, pasibaigus dialogui, atskleidžia mitinę pačių skulptūrų priešistorę“, – kalbėjo G.Dovydaitis.

Kalbėdamas apie darbą su bendruomene G.Dovydaitis sakė, kad pats kūrimo procesas paliko gerą įspūdį: „Mes vaikščiojome po tuos taškus, žmonės pasakojo savo prisiminimus, asociacijas, kas ir ką atsimena, prisiminimais jie dalijosi ir vieni su kitais.“

Piešinyje – miestelio istorija

Tapytoja Laura Slavinskaitė, remdamasi šiandienos kulautuviečių istorijomis, nupiešė gatvės meno piešinį ant daugiabučio sienos, ji taip pat kuria dizainą G.Dovydaičio kuriamam gidui-žaidimui.

Piešinį, kurį pavadino „Namai“, menininkei nupiešti padėjo vietos žmonės. „Pati idėja, eskizavimai, informacijos rinkimas užtruko ilgiau, tačiau techninį darbą katu su vietos bendruomene atlikome labai greitai“, – kalbėjo menininkė.

Iš Kulautuvos kilusi, o šiuo metu Vilniuje gyvenanti menininkė yra portretų meistrė ir pirmą kartą prisijungė prie „Kaunas 2022“ projekto.

Astos Tamonienės nuotr. /Kulautuvą papuošė gatvės meno piešinys
Astos Tamonienės nuotr. /Kulautuvą papuošė gatvės meno piešinys

„Aš kūriau gatvės meno piešinį, ir tuo pačiu kūriau žemėlapį, įkvėptą vietinių istorijų, pagal tam tikrus taškus, kuriuos patys žmonės išskyrė kaip svarbiausius“, – sakė L.Slavinskaitė.

Ant daugiabučio sienos jau esantis piešinys kalba simboliais. Jo centre – Kulautuvoje gyvenusi ir buvusi išgelbėta žydų mergaitė Rosian, kuri savo istorija išgarsėjo pasaulyje.

„Tad jos veidas piešinio centre yra kaip laimingo gyvenimo simbolis. Piešinyje matosi pušys, kurios pratęsia miestelio kraštovaizdį, dešinėje – viena iš tarpukariu sudegusių vilų. Piešinyje norėjau fragmento, vietos, į kurią nebegalime nueiti, bet kuri yra atmintyje, istoriniuose šaltiniuose“, – sakė menininkė.

Piešinyje – taip pat ir keltas, mat susisiekimas vandens keliu vietos žmonėms buvo svarbus, dar – gulbės. Jos simbolizuoja „Gulbių ežeru“ vadintą vandens telkinį, kuriame tarpukariu plaukiojo ir miestelio puošmena buvo laikomos dvi gulbės.

„Ir dar vienas akcentas – einanti šeima. Mama su vaikais yra šių dienų simbolis, nes ir pati bendruomenė labai pabrėžia, kad Kulautuva yra jų namai. Ji – ir mano pačios širdies namai, kai išvykus į miestą pradedi vertinti gamtos svarbą. Tai namų, jaukumo, prisirišimo prie vietos, saugios erdvės simbolis. Visi šie prisiminimai – kaip laiko mazgas, laiko gija“, – sakė L.Slavinskaitė.

Babtų bendruomenė įsigijo troleibusą

Babtų seniūnija yra gerai žinoma dėl itin aktyvių vietos bendruomenių veiklų. Pagynėje, Sitkūnuose, Panevėžiukyje ir Babtuose gyvena ir veikia bendruomenės, kurios vietos gyvenimą įvairina gausiais renginiais, susitikimais.

Šiuolaikinių seniūnijų metu bendruomenė ieškojo būdo, kaip suvienyti didelės teritorijos seniūnijos gyventojus ir atrasti tai, kas juos jungia, o susitikimai įvairiomis temomis – nuo grafičių piešimo iki fotosesijos su receptais čia truks iki lapkričio mėnesio ir ilgiau.

Susitikimų metu skirtingos kūrybos formos leido apčiuopti savo kelią. Žmonės buvo kviečiami dalintis receptais ir paversti Babtų seniūniją atvira receptų knyga.

Vasaros metu seniūnijoje kartu su skulptoriumi Skalmantu Barkausku sukurti keturi mažosios architektūros objektai, kuriuos įkvėpė visą seniūniją jungianti Nevėžio upė.

Planuojama, jog šie objektai ateityje pavirs į žaidimą, padedantį pažinti seniūniją, jos istorijas ir nepažintas vietas.

Kūrybinių laboratorijų metu troleibusas yra prikeliamas antram gyvenimui – bus įkurta virtuvė ant ratų, o svajojama ir apie sceną ant stogo.

Eglės Patinskaitės nuotr. /Babtų idėja – virtuvė troleibuse
Eglės Patinskaitės nuotr. /Babtų idėja – virtuvė troleibuse

Drauge su menininku Gabrieliu Žvirbliu Babtų seniūnijos moksleiviai buvo pakviesti sukurti piešinį troleibusui, kuris jau puošia Babtų kūrybinę laboratoriją.

Netradicinė ir mobili kūrybinė laboratorija iki 2022-ųjų judės iš miestelio į miestelį, kviesdama užsukti į viduje antrinio dizaino pagrindais įrenginėjamą virtuvę, taip pat planuose – sukurti sceną ant stogo ir 2022-aisiais suorganizuoti tarptautinę maisto fiestą, kviečiančią pažinti Babtų seniūniją kitu kampu.

Pasak Eglės Patinskaitės, Babtų kultūros centro direktorės, kūrybinės laboratorijos seniūnija anksčiau neturėjo, ir nutarė įsigyti.

„Rugsėjo 27 dieną čia vyks fotosesija-piknikas, kurios metu pristatysime kūrybinę laboratoriją, pasakosime bendruomenei, koks tai projektas. Dalyvaudami „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekte taip pat norime nusiųsti linkėjimus į Italiją, kur vyksta kulinarinis projektas „Mamma mia“.

Sekmadienį kviečiame žmones atsinešti savo ruošiamus tradicinius patiekalus, sudalyvauti meninėje portretų fotosesijoje, o šią medžiagą siųsime į Italiją“, – pasakojo E.Patinskaitė.

Pasak pašnekovės, troleibusą nutarta įsigyti po diskusijų ir tai – bendruomenės sprendimas.

„Mūsų seniūnija teritoriškai yra labai didelė. Svarstėm, kad sunku dėl to organizuoti vieną renginį, o troleibusas gali būti transportuojamas į visas šventes. Jis ir taps jungtimi. Taip, laidų reikalingų jam važiuoti, neturim, todėl jis į vietą tiesiog yra tempiamas“, – juokėsi pašnekovė, pridurdama, kad troleibuse gali būti pristatomos ir, pavyzdžiui, menininkų parodos.

Eglės Patinskaitės nuotr. /Troleibusas „važiuos“ specialiu maršrutu
Eglės Patinskaitės nuotr. /Troleibusas „važiuos“ specialiu maršrutu

Neabejoja projekto tęstinumu

Babtų bendruomenės narė, Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos vadovė Eglė Juozapavičienė sako, kad „Šiuolaikinių seniūnijų“ projektas yra dar vienas šansas seniūnijos bendruomenei susitelkti, įvertinti nuveikiamus darbus, pasižiūrėti į juos iš šalies ir tą savo seniūnijoje daryti kartu su projekto kuratoriumi.

„Aš labai teigiamai vertinu. Tai šansas ir galimybė, tai realus darbas toje vietoje, kur gyvena bendruomenė. Žinoma, pats projektas neatėjo į tuščią vietą – seniūnijose vyksta renginiai. Tačiau jis leidžia įvertinti tai, ką turime ir turėjome geriausio, todėl tęstinumas, išliekamoji projekto vertė garantuota“, – kalbėjo E.Juozapavičienė.

Pasak pašnekovės, projektas naudingas ne tik vienai, tačiau visoms seniūnijoms: „Bendruomenės, džiaugiasi, dalyvauja ir tikiuosi, kad kasmet reikšmė, pasiekti rezultatai gerės. Įtraukimas žmonių svarbus, sklaida apie šiuolaikinę kultūrą Kauno rajone yra reikalinga.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/