Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 11d. 16:24

Neįtikėtina vieta Lietuvoje: į pogrindžio spaustuvę veda slaptas įėjimas

Pogrindžio spaustuvės labirintai
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr. / Pogrindžio spaustuvės labirintai

Lėtai slenkasi betoninio baseino konstrukcija, ir prieš akis atsiveria slapti laiptai, vedantys į po žeme esančias patalpas. Viduje tvyro drėgmė. Siaurais ir nelygiais koridoriais einame gilyn. Viskas labai panašu į filmą. Tačiau tai – ne tik realybė, tai – vienas įdomiausių Lietuvoje esančių muziejų.

Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys Pogrindžio spaustuvės „ab“ muziejus įsikūręs beveik ties Kauno miesto riba, važiuojant į Lapių miestelio pusę.

Kelias iki jo veda per sodo bendriją, kol galiausiai atsiduri prie įspūdingo dydžio namo. Dar didesnis čia medžiais apsodintas ir žalias kiemas.

Po muziejų lankytojus lydinti Birutė Andziulienė yra vieno iš pogrindžio spaustuvės įkūrėjo Vytauto Andziulio žmona. Todėl Birutės pasakojamos istorijos – gyvos tikrais prisiminimais, o kartais – ir skaudžios.

Pogrindžio muziejus įkurtas šiltnamyje. Greta nokstančių pomidorų esančios slaptos spaustuvės nepastebės net įgudusi akis.

Ponia Birutė rodo į nedidelį baseiną, skirtą augalams laistyti. Mat augalininkyste, sako ji, šeima užsiėmė daug metų. Kažkur čia ir yra slapta spaustuvė.

– Čia reikia pranerti? – žvelgdamas į žalią baseino vandenį ne visai patikliai klausia 15min fotografas Marius, o aš jau žiojuosi sakyti, kad nemoku plaukti.

Tačiau B.Andziulienė ima sukti greta įrengtą rankeną, ir betoninės baseino konstrukcijos slenkasi į šalį, taip atverdamos slaptą įėjimą.

Siaurais laiptais leidžiamės žemyn. "Palenkit galvą", – įspėja ponia Birutė.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Pogrindžio spaustuvės labirintai
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Pogrindžio spaustuvės labirintai

Įveikus ne itin plačius koridorius atsiduriame spaustuvėje. Būtent čia yra Andziulių šeimos istorija, jų gyvenimas, jų prasmė, o ši vieta buvo atidžiai saugoma ir nuo vaikų.

1979 m. spaustuvininkas Vytautas Andziulis savo sodyboje po šiltnamiu iškastame požemyje įrengė slaptą spaustuvę.

Joje sovietmečiu buvo spausdinami patriotinio ir religinio turinio leidiniai, o spaustuvininkas bendradarbiavo su Juozu Bacevičiumi, padėjusiu literatūrą platinti.

Spaustuvės pavadinimas yra dviejų jos įkūrėjų pirmosios pavardžių raidės.

Ji buvo įrenginėjama dvejus metus: nuo 1978-ųjų iki 1980-ųjų. Reikėjo ne tik iškasti žemes, tačiau jas išvežti, išbetonuoti patalpas, atsivežti įrengimus.

Spaustuvė-leidykla veikė dešimt metų – nuo 1980-ųjų iki 1990-ųjų. Vėliau ją išviešino patys įkūrėjai, o dar vėliau ji tapo muziejumi.

Pirmoji šioje spaustuvėje išleista knygelė – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“. Vėliau buvo leidžiami Juozo Urbšio prisiminimai, Adolfo Damušio studija apie sovietinį genocidą, poetų Juozo Gražulio, Roberto Grigo (Rasūno), Kęstučio Genio kūryba, kiti leidiniai.

Sovietinės okupacijos metais išspausdinti ir išplatinti 23 pavadinimų draudžiami patriotinio ir religinio turinio leidiniai, kurių bendras tiražas –apie 138 000 egzempliorių.

2008 m. pogrindžio spaustuvė „ab" įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Pogrindžio spaustuvės labirintai
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Pogrindžio spaustuvės labirintai

Spaustuvėje įrengtas ir skambutis. Todėl jei kildavo pavojus – ratus imdavo sukti sraigtasparnis ar pasirodydavo milicijos automobilis, namuose buvusi B.Andziulienė trimis skambučio paspaudimais apie pavojų pranešdavo spaustuvėje buvusiam vyrui.

Jei nebūdavo pavojaus, tačiau reikėdavo susisiekti, Birutė skambutį spausdavo vieną kartą.

Sodo šeimininkė pasakoja, kad kartą spaustuvę atrado ir jųdviejų vaikai.

Spaustuvę rado mažasis Andziulių sūnus, pamatęs į angą lendantį tėvą. Vėliau berniukas ją parodė broliams.

Tąsyk tėvai pabūgo, jog jų veiklai atėjo pabaiga, mat smalsūs vaikai apie netikėtą atradimą tikrai būtų papasakoję draugams arba mokytojams.

“Kadangi auginome augalus, vaikams pasakėme, kad tai – augalų laboratorija.

Uždraudėme apie ją pasakoti, nes tada mes atsidursime kalėjime, o jie – vaikų namuose. Vaikai šią paslaptį išsaugojo. Ir tik 1990 metais, jau paaugę, sužinojo, kad tai buvo pogrindžio spaustuvė”, – pasakojo 67 metų B.Andziulienė.

Jau nepriklausomoje Lietuvoje spaustuvininkas V.Andziulis savo namuose įkūrė ir iškiliosios spaudos spaustuvę, tačiau komerciškai tai nebuvo pasiteisinęs projektas. Dabar ji – taip pat muziejus, veikiantis Andziulių gyvenamajame name.

“Taip atrodo, kad namas – didelis, tačiau kai užeini į vidų, pamatai, kad didžioji jo dalis – muziejus”, – pasakojo B.Andziulienė.

Muziejuje galima pamatyti senąsias spausdinimo mašinas, taip pat leistos literatūros ekspoziciją, per kelis aukštus įsikūrusiame muziejuje surinkta ir daugiau eksponatų, nei jų buvo V.Andziulio spaustuvėje.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Pogrindžio spaustuvės labirintai
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Pogrindžio spaustuvės labirintai

Čia – ir masyvios sieną primenančios betoninės durys, partizanams pagerbti įrengtas kambarys, pirmasis dabartinio kompiuterio prototipas, buvusių Lietuvos pinigų – vadinamųjų talonų – spausdinimo mašina ir siūlai, kurie buvo smulkinami ir įmaišomi į popieriaus masę taip saugantis nuo pinigų padirbinėjimo.

V.Andziulis mirė šiemet, kovo 16 dieną, būdamas 87 metų. Simboliška – kovo 16-ąją Lietuvoje minima knygnešio diena. Kalbėdama apie vyro netektį jo žmona negali sulaikyti ašarų.

Tiesa, kiek laiko dar pati galės skirti muziejaus veiklai, nežinia. Tačiau lankytojus ji priima saugodama savo vyro atminimą bei norėdama iš pirmų lūpų perduoti žinias apie jo veiklą.

Muziejuje lankytojai nuolat nėra priimami: dėl viešnagės reikia iš anksto susitarti telefonu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

07:40
07:22

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Būk nesustabdoma