Dabar populiaru
Publikuota: 2018 sausio 8d. 10:10

Prisimindami Holokausto tragediją, užmarštyje paliekame daugiatautę miesto istoriją

Vyčio Snarskio iliustruojamos Kauno žydų istorijos. Frumos istorija.
V.Snarskio iliustracija / Vyčio Snarskio iliustruojamos Kauno žydų istorijos. Frumos istorija.

1918 m. vieną iš Kauno antspaudų sudarė užrašai penkiomis kalbomis – taip skirtingos miesto tautos susijungė bendram darbui. O štai XXI amžiuje įspūdinga daugiatautė miesto istorija liko nugrimzdusi užmarštyje. Projektas „Kaunas 2022“ skatina atsigręžti į sudėtingą ir turtingą miesto istoriją ir penktadienį, sausio 12 dieną pristato atminties projektams skirtą „Atminties biuro“ programą. Pristatymą Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejaus muzikos salėje 15 val. lydės vieša diskusija su kultūros tyrėjais, istorikais, žydų bendruomenės atstovais.

Renginyje svečiuosis Izraelio ambasadorius Amiras Maimonas, rašytojas ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus vadovas Markas Zingeris, „Sugiharos fondo: diplomatai už gyvybę“ atstovas Simonas Dovidavičius, LMTA Teatro ir kino fakulteto dekanė, buvusi „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ vadovė Elona Bajorinienė, kultūrologė Violeta Davoliūtė, teatrologė Ina Pukelytė, istorikai Aurimas Švedas ir Linas Venclauskas, žydų bendruomenės atstovai. Diskusijos moderatorius – VDU profesorius Šarūnas Liekis. „Atminties biuro“ programą pristatys jos kuratorė Daiva Citvarienė.

Diskusijos metu ne tik aptarsime multikultūriškos miesto istorijos ir kultūros paveldo įamžinimo būdus ir jų ateities scenarijus, bet ir kalbėsime apie Kauno – Europos kultūros sostinės – vaidmenį šiuose atminties įamžinimo procesuose. Kartu kelsime klausimus: ką šiandien žinome apie savo bendrapiliečių gyvenimą, kultūrą, tradicijas, jų indėlį į miesto raidą ir klestėjimą? Kaip sugrąžinsime išnykusios praeities ženklus, kaip įamžinsime čia gimusių, kūrusių, miesto vardą garsinusių atminimą? Kaip prisiminsime tuos, kurie dešimtmečius buvo ištrinti iš šio miesto atminties?

Iki XX a. antrosios pusės multikultūriškumas buvo pagrindinė Kauno tapatybės dalis. Bene prieš 600 metų čia pradėjo kurtis pirmieji žydai. Nuo XIX a. Kaunas (kartu su Vilijampole) jau tapo reikšmingu žydų kultūriniu ir ekonominiu centru, čia gimė pasaulyje garsūs žydų kilmės mokslininkai, menininkai, verslininkai, formavosi naujoji profesionali rabiniška inteligentija. Nuo 1918 m. žydai ne tik aktyviai dalyvavo Kauno savivaldoje, kovojo nepriklausomybės kovose, bet ir dalyvavo visose valstybės kūrimo srityse. Taigi Kaunas nebuvo tik žydų centras. Žydų bendruomenė žymiai prisidėjo prie Kauno, o kartu ir Lietuvos ekonominės, kultūrinės gerovės kūrimo.

Holokaustas brutaliai ištrynė ryškius žydų bendruomenės gyvenimo pėdsakus mūsų mieste. Prie to prisidėjo ir sovietmečio okupacija. Vis dėlto šiandien, vis dažniau prisimindami Holokausto tragediją, dažnai užmarštyje paliekame turtingą, daugialypę ir ilagaamžę litvakų istoriją. Pamirštame neįkainojamą, XV a. siekiantį žydų kultūros indėlį šio miesto istorijoje, gyvenime, kultūroje.

Tikimės, kad kilnus noras sutaikyti praeitį su dabartimi dėl ateities paskatins prisijungti prie diskusijos visus norinčius išgirsti renginio dalyvių mintis ar pasidalinti savosiomis.

Pažymėkite klaidą tekste pele, paspaudę kairįjį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Idėjos savaitgaliui

Sveikata

Svajonių virtuvė

Festivalis „Galapagai”