Dabar populiaru
Tiesiogiai
Publikuota 2022 06 16, 20:11

Sulaikymo stovyklose migrantai atrado kūrybą, jų darbuose – kančia, laisvės siekis ir viltis

Irakietis Kararis Españolis Lietuvoje – nuo pernai metų. Jis – vienas iš migrantų, kurį pasienyje sulaikė Lietuvos pareigūnai. Vyras laiką leidžia sulaikymo stovykloje, o šią savaitę pirmą kartą iš jos galėjo išeiti. Kartu su kitais septyniais menininkais iš Irako ir Kongo jis Kauno centriniame pašte pristato savo kūrybą – tapybos darbus. „Taip, aš pirmą kartą gavau gėlių“, – po parodos rankose laikydamas bijūnus, šyptelėjo irakietis.
Parodos „Menas tarp sienų“ atidarymas
Parodos „Menas tarp sienų“ atidarymas / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

Kauno centriniame pašte įsikūrusi „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ erdvė „CulturEUkraine“, skirta Ukrainos kūrybininkams ir menininkams, tapo kūrybiniu prieglobsčiu Lietuvoje sulaikymo stovyklose gyvenantiems migrantams iš Irako ir Kongo. „CulturEUkraine“ atidaryta paroda „Menas tarp sienų“, o unikalioje ekspozicijoje – šiose stovyklose gyvenančių migrantų darbai. Savo kūrinius pristato aštuoni menininkai.

Parodos tikslas – ne tik supažindinti lankytojus su skirtingų menininkų kūriniais, bet ir griauti stereotipus apie žmones, tapusius 2021 metų vasarą prasidėjusios migrantų krizės įkaitais. Paroda siūlo į juos pažvelgti per humanistinę prizmę, atkreipiant dėmesį į kuriančią, mąstančią bei jaučiančią asmenybę, dažnai nepastebimą dėl klijuojamos „migranto“ etiketės.

Sulaikymo stovykloje pagerino tapybos įgūdžius

K.Españolis pasakojo, kad piešti mėgo nuo vaikystės, tapyba užsiimdavo ir Irake, tačiau jis nėra profesionalus menininkas. Pasak irakiečio, laiką leisdamas sulaikymo stovykloje Lietuvoje jis pagerino savo tapybos įgūdžius.

Parodoje irakietis pristato kelis savo darbus. Nespalvotuose, pieštuku nupieštuose kūriniuose visų pirma matyti menininko emocija. Vienas iš paveikslų pavadintas „Laisvės šauksmas“, o jame – dviejų šaukiančių žmonių persidengiantys portretai. „Mano savijauta negavus prieglobsčio“ – taip pavadintas kitas K.Españolio darbas, kuriame vaizduojamas žmogaus kaklas ir iš jo kylantis dūmų stulpas.

Panašios temos – ir kitų kūrėjų darbuose, kuriais jie kalba apie kančią, laisvės kainą, naują gyvenimą.

„Esu labai laimingas, galėdamas čia būti. Dėkoju už šią galimybę, kad galėjau išvykti (iš stovyklos), ši paroda man yra proga sutikti naujus žmones, susipažinti su jais. O piešimas yra būdas kalbėti apie gyvenimą stovykloje ir apie tai papasakoti. Net jei manęs nebus – mano piešiniai kalbės apie mane. Labai tikiuosi, kad gausiu leidimą gyventi Lietuvoje, kurti ir būti laisvas“, – 15min sakė K.Españolis.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./„Esu labai laimingas, galėdamas čia būti“, –​​​​​​​ sakė K.Españolis (nuotr. dešinėje)
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./„Esu labai laimingas, galėdamas čia būti“, –​​​​​​​ sakė K.Españolis (nuotr. dešinėje)

Tema – svarbi

„Kaunas 2022“ atstovė Monika Inčerytė, kalbėdama apie savo įspūdžius, pastebėjo, jog visi parodoje dalyvaujantys menininkai – kuklūs: „Tačiau jų darbai pasako daugiau, nei jie patys.“

Parodą Kaune surengė organizacijos „Pasienio grupė“ ir „MAGIS“, kurių atstovai bendrauja su sulaikymo stovyklose esančiais migrantais ir rūpinasi jų užimtumu. Panaši paroda jau buvo surengta Vilniuje, o kiek vėliau bus pristatyta ir Seime.

„Kai paskelbėme iniciatyvą menininkams iš Ukrainos ir pasiūlėme pašto erdves, sulaukėme laiško iš organizacijos „MAGIS“ apie sulaikymo stovyklose gyvenančius migrantus, kurie piešia, kuria ir nori parodyti darbus. Pajutome, kad tai svarbi tema ir norisi jų darbus pristatyti.

Dalis jų pradėjo kurti jau čia, Lietuvoje, būdami sulaikymo stovyklose. Kai kurie yra menininkai, kūrę savo šalyse“, – sakė M.Inčerytė.

Pasak pašnekovės, meno darbai atspindi žmonių kasdienybę ir emocijas, jais kūrėjai perduoda savo išgyvenimus: „Tai gal terapija jiems, o mums – proga per jų kūrinius pamatyti, kuo gyvena šie žmonės.“

Menas – viena iš priemonių kalbėtis

M.Inčerytei antrina organizacijos „Sienos grupė“ atstovė Rita Škredaitė-Vrubliauskienė. Pasak jos, menas yra vienas iš būdų parodyti, kuo ir kokiomis nuotaikomis sulaikymo stovyklose gyvena migrantai.

„Mes, „Sienos grupė“, iš karto dirbome pasienyje, paskui ėmėme koncentruotis į stovyklas. Yra labai nedaug būdų, kaip galima sudaryti sąlygas kitiems žmonėms pamatyti, kaip migrantai stovyklose gyvena. Apskritai, didžioji Lietuvos visuomenės dalis gyvena taip, tarsi tų žmonių Lietuvoje net nebūtų. Mes bandome viešinti ir jų gyvenimo istorijas – iš tūkstančių migrantų parodyti veidus, asmenybes. Menas – viena iš priemonių kalbėtis.“

Didžioji Lietuvos visuomenės dalis gyvena taip, tarsi tų žmonių Lietuvoje net nebūtų.

Kaip sakė R.Škredaitė-Vrubliauskienė, parodos iniciatyva prasidėjo tada, kai viena iš organizacijos atstovių gavo kelis migrantų piešinius, o netrukus, pradėjus domėtis, ar stovyklose dar yra tapančių žmonių, piešinių ėmė rastis ir daugiau.

„Ir tada sužinojome, kad tie darbai nepriklauso tiems žmonėms, nes organizacijos, kurios duoda dažus, darbus pasiima atgal. Mums tai pasirodė labai ant ribos – atimame iš žmonių, kurie kirto sieną, laisvę, ir dar atimame jų darbus.

Pradėjome akcijas ir rinkti paramą, daugiau nei už 1500 eurų esame nupirkę dažų ir piešinių. Stengiamės žmonėms sudaryti sąlygas savo darbus parduoti, kad visos lėšos atitektų jiems. Nes jie, gyvendami čia metus, savo pinigus išleidžia sulaikymų vietų parduotuvėse, o reikia gyventi toliau. Stengiamės įgalinti tuos žmones. Man pačiai teigiama prasme labai jautru matyti juos čia, atvykusius iš sulaikymo stovyklų“, – kalbėjo R.Škredaitė-Vrubliauskienė.

Bijome to, ko nežinome

„Taip, šie žmonės kuria meną. Nes jie neturi kitų pasirinkimų, ką daugiau veikti. Stovyklose yra prasmingos veiklos stygius. Kūryba jiems suteikia progą išreikšti save.

Man yra gražu matyti, kaip šie menininkai išeina iš savo siauro gyvenimo rėmo, jie gali susitikti su lietuviais kitoje aplinkoje. Juk dažniausiai tokie susitikimai apsiriboja asimetriniu santykiu tarp jo, kaip sulaikytojo, ir žmogaus, kuris sulaiko. O dabar tas santykis, kurį jie gali patirti, yra simetriškas, jis akių lygyje. Tai man yra žavu. Tai – ir naujų ryšių kūrimas, galimybė sujungti skirtingus pasaulius“, – 15min sakė organizacijos „MAGIS“ vadovas Lukas Ambraziejus.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Lukas Ambraziejus
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Lukas Ambraziejus

Pasak L.Ambraziejaus, gavę priemones, kurių reikia tapybai, sulaikymo stovyklose gyvenantis žmonės ėmėsi naujos veiklos. Vieniems iš jų tapyba nebuvo naujiena, mat piešę jie yra ir anksčiau, kitiems – visiškai nauja sritis. Vienas iš parodos autorių yra keramikas ir šia veikla užsiėmė Irake, o Lietuvoje jis atrado ir tapybą.

Paroda yra ne tik meno darbų pristatymas, bet ir žinia visuomenei, kad šie žmonės yra tarp mūsų, jie – panašūs į mus, o meno kalba – universali.

„Taip, yra negatyvaus požiūrio iš visuomenės. Bet senas posakis, kad mes bijome to, ko nepažįstame. Ir aš pats prisimenu, kai pirmą kartą į stovyklas atvykau su baime, neaiškumu. Kas bus, ar mane priims, kokie tai žmonės? Yra labai daug išankstinių nusistatymų, bet atsidūręs tarp tų žmonių pamatai, kaip jie jaučiasi, kaip jie mąsto, kaip jie svajoja. Taip pat, kaip ir aš.

Tai yra žmonės, kurie ieško, kaip išgyventi labai sudėtingomis sąlygomis ir bėga iš dar sudėtingesnių sąlygų savo namuose. Aš tikiu, kad žmogaus susitikimas su žmogumi leidžia labiau pamatyti ir pajausti, kad jie ieško tų pačių dalykų, kaip ir kiekvienas iš mūsų“, – kalbėjo L.Ambraziejus.

Paroda Kauno centrinio pašto erdvėje „CulturEUkraine“ veiks iki liepos 13 dienos.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą