Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 2d. 17:19

Tekančios Saulės šalyje kvietė atrasti Kauną: per istoriją, kultūrą ir miškus

„Kaunas 2022“  atstovai kartu su menininkais Kauną ir Lietuvą pristatė Japonijoje vykusių renginių „Lithuania: Creative & Contemporary“  metu
"Kaunas 2022" nuotr. / „Kaunas 2022“  atstovai kartu su menininkais Kauną ir Lietuvą pristatė Japonijoje vykusių renginių „Lithuania: Creative & Contemporary“ metu

Kai Japonijoje užsidega šviesa, Lietuvoje dar būna tamsu. Kai Lietuvoje žmonės bunda, Tekančios Saulės šalyje jie miega. Tačiau maždaug 12 valandų skrydžio atstumas, jungiantis Japoniją ir Lietuvą, nėra toks didelis, koks gali pasirodyti.

„Kiek daug susijungimų mes turime vieni su kitais“, – sakė programos „Kaunas 2022“ jaunimo programos kuratorė Vaida Venckutė-Nagė ir komunikacijos ir rinkodaros vadovė Deimantė Zutelienė, neseniai grįžusios iš Japonijos.

Japonams – lietuviška „Kultūros drabužinė“

Programos „Kaunas 2022“ atstovai kartu su menininkais Kauną ir Lietuvą pristatė Japonijoje vykusių renginių „Lithuania: Creative & Contemporary“ („Kūrybiška ir šiuolaikiška Lietuva“) metu. Kvietimas dalyvauti mūsų šalies atstovams buvo įteiktas prieš metus didžiausiame Tokijo dizaino ir mados festivalyje „DesignArt“, o kelionę organizavo VšĮ „Kultūrinės ir organizacinės idėjos“.

„Vyko dizaino festivalis, kuriame buvo jungtinė lietuvių galerija, ekspozicijų vieta, o mes savo erdvę pavadinome „Kultūros drabužinė“.

"Kaunas 2022" nuotr./„Kaunas 2022“  atstovai kartu su menininkais Kauną ir Lietuvą pristatė Japonijoje vykusių renginių „Lithuania: Creative & Contemporary“ metu
"Kaunas 2022" nuotr./„Kaunas 2022“ atstovai kartu su menininkais Kauną ir Lietuvą pristatė Japonijoje vykusių renginių „Lithuania: Creative & Contemporary“ metu

Kvietėme japonus pasidomėti lietuvių kultūra, šiuolaikiniu menu, atvykti 2022 metais, nes jau žinomos mūsų didžiųjų renginių datos. Taip pat dalyvavome konferencijoje, kur pristatėme Europos kultūros sostinės programą ir 2022 metų planus“, – sakė D.Zutelienė.

Kauniečiai susitiko su kultūros organizacijomis, Japonijoje dirbančiais lietuviais. Vienas iš kelionės tikslų – ateities bendradarbiavimas, programos „Kaunas 2022“ metu pristatant japonų menininkus Lietuvoje, o lietuvius – Japonijoje.

Kauną – būsimą Europos kultūros sostinę pristatę lietuviai tikisi abipusio grįžtamojo ryšio, juolab kad tai ne pirmoji Kauno ir Japonijos pažintis.

„Pagrindinis tikslas – stiprinti partnerystę, kuri jau yra užsimezgusi. Bendraujame su Japonijos organizacija „EU-Japan Fest“, kuri jau daugiau kaip 25 metus remia Europos ir Japonijos kultūrinio bendradarbiavimo projektus Europos kultūros sostinių programose.

Pirmas mūsų projektas su „EU-Japan Fest“ buvo šiemet vykusi jaunimo vasaros stovykla „100 pirmų kartų“, o joje dalyvavo šeši Japonijos atstovai. „Kaunas 2022“ organizacijai labai svarbus tęstinumas ir bendradarbiavimo atsikartojimas, augimas iki 2022 metų renginių“, – sakė V.Venckutė-Nagė.

Žinios apie Lietuvą stebino

Vis tik lietuviai Japonijoje ieškojo ir kitų tiltų. Tai – platesnis Lietuvos ir Japonijos santykis, kuris prasideda nuo Čijunės Sugiharos.

„Norime plėsti mūsų partnerystės tinklus su vietinėmis institucijomis, kurios padėtų metų eigoje prisikviesti įdomiausius, šiuolaikinius menininkus atvykti pas mus į Lietuvą ir dalyvauti mūsų veiklose, atrasti sveikus santykius, kurie pagelbėtų vietos menininkams išvykti į Japoniją“, – sakė „Kaunas 2022“ atstovės.

Tai, kad Japonijoje Lietuva yra žinoma, paaiškėjo bendraujant su lankytojais. Lietuviai sutiko merginą, kuri turi draugą Lietuvoje ir pasakojo jau bandžiusi gaminti ir pyragą „Tinginys“, ir lietuviškus šaltibarščius, tačiau šiems Tokijuje nerado kefyro.

Pasak D.Zutelienės ir V.Venckutės-Nagės, teko sutikti ir daugiau japonų, kurie Lietuvą žino geriau nei kai kurie europiečiai.

Japonijos ir Lietuvos jungčių yra ir daugiau. Pavyzdžiui, vienas iš įdomesnių projektų – menininko Nao Tsuda knyga „Elnias Forest“. Japonų ir anglų kalbomis apie Lietuvos gamtą išleistas leidinys pristatomas ne tik Japonijoje, tačiau ir kitose šalyse. Tokie pačių japonų inicijuoti projektai prisideda prie Lietuvos žinomumo bei mūsų šalies vardo garsinimo.

Japonijos fotografas Nao Tsuda kartais kone mistinėse nuotraukose nagrinėja žmonių ir gamtos santykius, stebi paraleles tarp apeigų ir tradicijų, kurias jis pats matė Lietuvoje. Knygą apie Lietuvos gamtą menininkas kūrė net ketverius metus.

"Kaunas 2022" nuotr./Jolita Vaitkutė
"Kaunas 2022" nuotr./Jolita Vaitkutė

Lietuvių stendą aplankė Č.Sugiharos giminaičiai, taip pat buvo priėjęs žydas, kurio giminės atstovai buvo išgelbėti.

Savo kūrybą ir veiklą Japonijoje pristatė kūrėjai iš Lietuvos – Jolita Vaitkutė, iš Japonijos ir Lietuvos žemių sukūrusi Č.Sugiharos portretą, juvelyrė Gerda Liudvinavičiūtė, iš betono sukūrusi Metabolizmo architektūros judėjimo įkvėptą kolekciją, partnerysčių ieškojo kartu vykę menininkai Tadas Černiauskas (Tadao Cern), Karolina Petraitytė, Lukas Kučinskas.

Į Lietuvą – japonų akimis

Kultūra nėra tik meno projektai, tačiau kur kas daugiau. Tai – ir išėjimas į viešąsias erdves, bendruomenių renginiai, sportas ir kasdienybė. Tai – bendras tiek „Kaunas 2022“, tiek Japonijos kultūros operatorių bei organizacijų požiūris.

2020 metais Tokijuje vyks olimpinės žaidynės, kurių metų „Tokyo Arts Council“ planuoja meninę programą.

„Mums labai aktuali jų patirtis, taip pat ir galimybė vykdyti mainus, bendrus projektus“, – kalbėjo D.Zutelienė.

"Kaunas 2022" nuotr./D.Zutelienė
"Kaunas 2022" nuotr./D.Zutelienė

Kaip pristatyti Kauną ir Lietuvą ir kokius taškus sudėti – tokį klausimą sau kėlė lietuviai, ieškodami būdų, kaip naujai pristatyti Kauną, kalbėti ne tik apie visiems žinomus dalykus, tačiau ir atskleisti naujus.

„Jiems, kurie gyvena 13 milijonų gyventojų turinčiame Tokijuje, pasakymas, kad nuėjus į Labanoro girią penkių kilometrų spinduliu gali nieko nesutikti, yra visiškas netikėtumas.

Pasižiūrėti į mūsų turimas vertybes naujai, tarsi japonų akimis, ir apie tai papasakoti, kad taptume įdomūs japonų turistams, menininkams, organizacijoms – toks buvo vienas iš pagrindinių tikslų“, – sakė D.Zutelienė.

„Kai stovyklos vasarą metu pirmą kartą nuvykome į Zapyškį ir vietos pėdsekys stovyklos dalyvius išsivedė į mišką, miškas jiems atrodė kaip neapsakomas grožis. Po pusdienio stovyklautojai pavargo nuo deguonies kiekio, kuris per tokį trumpą laiką pateko į plaučius. Mūsų gamta tikrai yra unikali“, – pasakojo V.Venckutė-Nagė.

Martyno Plepio nuotr. /V.Venckutė-Nagė
Martyno Plepio nuotr. /V.Venckutė-Nagė

Tačiau greta visiems žinomų ir tradicinių dalykų – pavyzdžiui, pynimo iš vytelių, gintaro, gamtos – Lietuva turi ir šiuolaikinių menininkų, o Kaunas siekia iš laikinosios tapti šiuolaikine sostine. Tokią žinią Japonijoje taip pat nešė lietuvių delegacija.

„Kiek daug žmonių turi jungtis, kiek daug susijungimų mes turime vieni su kitais. Net kartais nepagalvodami, kai ryšys ateina per žmogišką santykį, per žmones, jaučiančius prisirišimą vietai, kurioje nėra fiziškai buvę“, – sakė V.Venckutė-Nagė.

Pasak pašnekovių, ryšys atsiranda ir per emocijas, o pažįstant vieni kitus randami panašumai, atsiranda bendri tikslai, projektai, mintys ir partnerystės. Kultūra yra priemonė, leidžianti sutikti, bendrauti, pažinti keisti ir keistis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Kviečiame anties

Video

01:50
03:26
01:09

Esports namai