Kamilė Gudmonaitė puikiai pažįstama tiems, kurie domisi Lietuvos muzikos bei teatro scena – ji yra dueto „Kamanių šilelis“ vokalistė bei dainų autorė, o taip pat ir teatro režisierė, praėjusį sezoną Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristačiusi naujausią savo spektaklį „Timonas“.
Kokie filmai padarė įtaką K.Gudmonaitei ir jos kūrybai?
Filmas, kuris pakeitė (gyvenimą, dieną, supratimą apie kiną ar kt.)
Yorgoso Lanthimoso „Iltinis dantis“ („Dogtooth“, 2009), Alejandro Jodorowsky’io „Šventasis kalnas“ (The Holy Mountain, 1973), Royaus Anderssono „Dainos iš antro aukšto“ (Songs from the Second Floor, 2000) – šie filmai pakerėjo savita unikalia estetika ir idėjomis, kurios tematiškai lydi mane visą gyvenimą.
Paskutinis filmas, per kurį verkėte
Alejandro Gonzálezo Innaritu „Babelis“ (Babel, 2006).
Mėgstamiausias filmas, kai jums buvo šešiolika
Bernardo Bertolluci „Svajotojai“ (The Dreamers, 2003) – absoliuti šešiolikmečių idėjinė romantika, ir Harmony Korine „Gummo“ (1998) – žiaurus ir keistas filmas, formavęs požiūrį ir žvilgsnį.
Geriausia komedija
Royaus Anderssono „Balandis tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ (A Pigeon Sat on a Branch Reflecting on Existence, 2014). Nepasakyčiau, jog tai komedija, bet juokiausi tikrai daug.
Filmas, kurio iš pradžių nekentėte, o vėliau pamilote
Michaelio Hanekes „Smagūs žaidimėliai“ (Funny Games, 1997) ir Mike’o Leigh „Nuogas“ (Naked, 1993).
Filmas, kuriame norėtumėte apsigyventi vienai dienai
Peterio Greenaway’aus „Skenduolių skaičiuotė“ (Drowning by Numbers, 1998).
Slapta meilė kine
Billy Brown (aktorius Vincentas Gallo) filme „Buffalo 66“ (1998).
