„Animus Animalis (Istorija apie Žmones, Žvėris ir Daiktus)“ kūrybinė komanda: žmogus nedaro prijaukintų gyvūnų iškamšų

VIDEO: „Animus Animalis (Istorija apie Žmones, Žvėris ir Daiktus)“ komanda: žmogus nedaro prijaukintų gyvūnų iškamšų

„Animus Animalis (Istorija apie Žmones, Žvėris ir Daiktus)“ komanda: žmogus nedaro prijaukintų gyvūnų iškamšų

15min studijoje lankosi kitą savaitę kino teatruose pasirodysiančio filmo „Animus Animalis (Istorija apie Žmones, Žvėris ir Daiktus)“ režisierė Aistė Žegulytė ir montažo režisierius Mikas Žukauskas.

Filmas Lietuvos kino teatrus pasiekė po penkerių metų komandos darbo. A.Žegulytės akiratyje žmogaus ir gyvūno santykio tema atsidūrė pajutus empatiją gamtai ir žvėrims.

„Po to rašydama savo magistrinį darbą LMTA aš nagrinėjau dokumentinio kino santykį su žiūrovu per žvilgsnio prizmę ir matyt aš taip užsikabinau už to žvilgsnio, kad jis man labai rūpėjo ir šitame dokumentiniame filme“, – pasakojo režisierė.

Nors pirminė mintis buvo kurti filmą apie taksidermistus, iškamšų gamintojus, jau pradėjus kūrybos darbus atsirado daugiau temų. Anot M.Žukausko, taksidermistų bendruomenė Lietuvoje yra labai uždara.

„Bendruomenė Lietuvoje yra labai uždara, labai specifinė, labai savitas ratas Lietuvoje yra taksidermistų, nes visame pasaulyje tendencijos nėra kaip ir jiems naudingos, palankios, visi tie žaliųjų judėjimai, už ekologiją, jie kaip ir patys prisibijo“, – teigė montažo režisierius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./15min studijoje – filmo „Animus Animalis“ režisierė Aistė Žegulytė ir montažo režisierius Mikas Žukauskas.

A.Žegulytė prisipažino, kad taksidermistų prisijaukinimas užtruko, o parodyti galutinį rezultatą šiems bijojo. „Vis tiek tai nėra labai patogus filmas. Jis šiek tiek šlykštus, ir žavus, ir šokiruojantis, bet jie kažkaip priėmė tai ir aš tuo labai džiaugiuosi“, – sakė ji.

Dėmesys žmogus ambicijoms valdyti gamtą

Nors pastaruoju metu mene ir viešojoje erdvėje atsiranda vis daugiau diskusijų apie antropoceną ir žmogaus įtaką gamtai bei kraštovaizdžiui, A.Žegulytė ir M.Žukauskas teigė, kad tiesiogiai įtakos turiniui tai neturėjo, tačiau žmogus, kaip valdovas, domino kūrybinę komandą.

„Mes sąmoningai nežiūrėjom ir nekonstravom, kas šiuo metu yra madinga, kad reikėtų apie tai daryti, to nebuvo“, – pasakojo M.Žukauskas.

Žmogus nedaro iškamšų iš gyvūnų, kuriuose turi prisijaukinęs – kiaulės, labai retas atvejis, avies, tų, kuriuos prisijaukino, nebando.

Anot montažo režisieriaus, būtent santykis su gyvūnais padėjo žmogui tapti dominuojančia rūšimi ir taip įtvirtinti savo viršenybę. Pirmykščiams klajokliams tapus žemdirbiais ir ūkininkais pasikeitė galios pusiausvyra – kuo daugiau gyvūnų žmogus pavergė, tuo galingesnis tapo.

Taip pat M.Žukauskas atkreipė dėmesį, kad žmonės nedaro prijaukintų gyvūnų iškamšų – taksidermistus domina tik tos rūšys, kurių neįmanoma prisijaukinti – liūtai, žirafos, krokodilai.

„Žmogus nedaro iškamšų iš gyvūnų, kuriuose turi prisijaukinęs – kiaulės, labai retas atvejis, avies, tų, kuriuos prisijaukino, nebando. Tai gal irgi čia taip žmogus pasąmoningai bando išreikšti, kad nepavyko man maždaug pavergi, tai taip pavergsiu, padarysiu kažkokią iškamšą“, – pasakojo M.Žukauskas.

Anot režisierės žmogaus viršenybės tema – gana svarbi problema.

„Filme keliu klausimą, kodėl, kas iš to ir ką dabar galima padaryti, dėl to viešpatavimo taip stipriai paminame tą žemę, dar prarandam santykį su ja“, – teigė A.Žegulytė.

Kelionę po Lietuvos kino teatrus „Animus Animalis (Istorija apie Žmones, Žvėris ir Daiktus)“ pradeda kitą penktadienį, rugsėjo 13 d.