Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

70-asis Kanų festivalis. Trečia diena: apie „iksmenišką“ imigrantą ir super kiaules

Antroji Kanų kino festivalio diena 15min iš Kanų
Audriaus Solomino nuotr. / Antroji Kanų kino festivalio diena
Šaltinis: 15min iš Kanų
0
A A

Visi akredituotieji Kanuose gavo po ženkliuką su kokiu nors užrašu, įprasminančiu festivalyje nuolat girdimus išsireiškimus ar klausimus. Viename iš jų yra parašyta: „Konkursinėje programoje vis tiek dalyvauja tie patys režisieriai“. Filmų atrankos vadas Thierry Fremaux dažnai šaiposi iš kartojamos „paprastų įtariamųjų“ teorijos, bet vis tiek nuolankiai kviečia tuos pačius meistrus. Ir jie dažnai kuria filmus su vieninteliu tikslu - žūtbūt patekti į Kanus.

Vengras Kornelis Mundruszo yra vienas iš tokių Thierry Fremaux numylėtinių. Penktas jo filmas iš eilės pakviečiamas į Oficialią programą ir trečią kartą nominuojamas „Auksinei palmės šakelei“. Po intensyvaus ir užburiančio trilerio „Baltas dievas“ apie šunų revoliuciją išradingasis vengras vėl sulaukė paaukštinimo iš „Ypatingo žvilgsnio“ į geidžiamiausią konkursą. Jo šviežio trilerio „Jupiterio mėnulis“ anonsas žadėjo dar vieną ypatingą reginį, tačiau viskas subliuško per dvi lemtingas valandas ir baigėsi nuošvilpimu spaudos seanse.

Kornelis Mundruszo aktualią ir nuolat linksniuojamą imigrantų krizės temą įpainioja į mokslinės ir net religinės fantastikos trilerio formą. Jupiteris turi 67 mėnulių. Galilėjo Galilėjaus atrastas ir gyventi žmonėms tinkamas Jupiteris simboliškai taip pat vadinamas Europa – kaip tik dabartinėje Europoje trūksta vietos iš gimtųjų šalių bėgantiems nelegalams.

„Jupiterio mėnulis“ sumontuotas iš adrenalinu alsuojančių autolenktynių Budapešto gatvėmis, griausmingų avarijų, teroristinių sprogimų metro traukinyje, susišaudymų miškuose, ligoninėje ir viešbutyje, aštrios įtampos ir iksmeniškų fantazijų. Išsilaipinus Europos krante jaunas sirų imigrantas pakertamas brutalaus policininko kulkų, bet tuoj pat stebuklingai pagyja ir suvokia įgijęs antgamtinių galių. Vaikinas tampa skraidančiu angelu, gebančiu pasipriešinti gravitacijos jėgoms.

Jo magiškoji energija netrukus tampa taikiniu godumo persmelktiems žmonėms, o ypač – apsimestinai rūpestingam gydytojui, kurį įtaigiai vaidina gruzinų aktorius Merabas Ninidze.

Kornelis Mundruczo „persijungia“ į detektyvinį noir’ą ir apie šiuolaikinę Europą kalba primindamas naujienose linksniuojamas problemomis – biurokratiją, korupciją (be kyšio niekas nepajuda) ir neapykantą kitataučiams. Scenarijaus sumanymo būtų užtekę fantastiškai geram trumpametražiam filmui, bet beviltiškai ištęstas trileris subliūkšta po pirmos valandos ir nesėkmingai gelbėjasi kartodamas sulėtintus pasakiškus pasiskraidymus virš sustingusio Budapešto. Pirmą ir antrą kartą įspūdinga, tačiau vėliau tampa panašu į nelogiškai sulipdytą veiksmo epizodų kratinį su makabriško humoro elementais. Tik šį kartą režisieriaus ir jo išradingojo operatoriaus pastangos nesuveikia.

Kiaulė – geriausias žmogaus draugas

Per pirmąjį skandalingai nuskambėjusio filmo „Okdžia“ (Okja) seansą turėjo kažkas nutikti, tad „Lumiere“ salėje suveikė savotiškas „Netflix“ prakeiksmas. Rytinis seansas prasidėjo lyg tyčia laiku. Organizatoriai pagaliau susiprato, kad du kartus tikrinti krepšius neapsimoka. Vos užsidegus „Netflix“ simboliams salės balkone pasigirdo garsūs švilpimai, o juos tuoj pakeitė plojimai, kurie niekaip nenutilo ir trukdė susikaupti įžanginiam Tildos Swinton suvaidintos apsimetėlės Mirandos prisistatymui.

Net salėje budėję apsauginiai pagalvojo, kad taip auditorija protestuoja prieš skambiausią festivalio kontroversiją ir pradėjo demonstratyviai raminti triukšmingiausius žiūrovus. Tačiau plojimų banga nusirideno iki parterio ir filmo pradžia pavirto nesuvaldomos isterijos šou. Tik septintą minutę (!!!) „Lumiere“ technikai pagaliau pastebėjo, kad filmas „Okdžia“ rodomas neteisingu formatu ir maždaug ketvirtadalis vaizdo užlipa ant raudonų užuolaidų. Seansą teko sustabdyti. Niekas nematė prasmės ką nors paaiškinti. Po dešimties minučių laukimo ekraną apžiūrėti išėjo žmogus su racija ir kažkam pranešė nurodymus. Netrukus filmas buvo paleistas iš naujo, bet „Netflix“ ženklas vėl buvo palydėtas švilpimu.

„Atsiprašome režisieriaus, aktorių, prodiuserių už šio ryto incidentą. Už jį atsakingi tik festivalio technikai. Iš naujo paleistas filmas buvo parodytas sėkmingai“, – vidurdienį išplatintame pareiškime apgailestavo Kanų festivalio organizatoriai.

Korėjietis Bongas Joon-ho yra neabejotinas vizionierius. Specialiais efektais ir kompiuterine animacija ištobulinta „Okdžia“ atrodo žavingai ir mielai, bet ją žiūrėti neįtikėtinai nuobodu. Milžiniškas ir prabangus fantastinis reginys visai šeimai pasakoja apie paslaptingą agrochemijos kompaniją, kažkur Čilės kaime atradusią nepaprastą kiaulytę ir Arizonos fermoje išveisusią 26 naujos kartos paršiukes. Geroji valstiečių pramonės lyderė Miranda geranoriškai perdavė gyvūnus 26 fermeriams skirtingose pasaulio šalyse su sąlyga, kad po 10 metų užaugintos kiaulės dalyvaus pasauliniame grožio konkurse Niujorke.

Charizmatiškoji Tilda Swinton šmaikščiai vaidina savotišką mesijo kloną, beriantį neišpildomus pažadus šviesiam, gardžiam, tvarkingam ir agronominiam rytojui. Jake’as Gyllenhaalas nesėkmingai ir atstumiančiai bando parodijuoti Sachos Barono Coheno ir Jimo Carrey gyvūnų detektyvo Eiso Ventūros manieras, persūdydamas ūsuotais pasimaivymais ir idiotišku maniakiškumu. Holivudo žvaigždes nuoširdumu ir paprastumu nuginkluoja niekuomet kine nevaidinusi miela korėjietė Ahn Seo-Hyun.

Ar matėte „Mažylį“ (Babe) apie paršelį? Korėjiečių režisierius nuolankiai kopijuoja australišką nuotykių filmą visai šeimai, pridėdamas lakios ir beprotiškos fantazijos. Okdžia subręsta didingu, rūpestingu ir geraširdžiu naminiu gyvūnu Pietų Korėjos kalnuose. Po 10 metų numatytą dieną atvyksta nė kiek nepasenusios ir apsimelavusios psichopatės Mirandos komanda su tuo baisiai nejuokingu zoologu. Jie atima draugišką begemoto gabaritų kiaulytę iš ją užauginusios mergaitės.

Taip prasideda trankios persekiojimo gaudynės, kai Okdžią mėgina išgelbėti inteligentiškieji ir smurto nepropaguojantys gyvūnų apsaugos aktyvistai. Jie turi informacijos, kad grožio čempionatas yra tik priedanga Niujorko požemiuose vykdomam naujos kartos kiaulių žudymui dėl jų super-duper mėsos. Finale fantastinis trileris mutuoja į kiaulių Šindlerio sąrašą, kai sentimentaliai bandoma išgelbėti dar bent vieną paršelį.

Skausmingas praradimas

„Okdžia“ premjeros rytą Kanų festivalio dalyvius sukrėtė žinia apie netikėtą ir staigią Busano kino festivalio programos vadovo Kimo Ji-seoko mirtį. 57-erių metų vyras buvo vienu iš trejų Busano kino festivalio krikštatėvių. Jis tradiciškai atvyko į Kanus žiūrėti filmų ir ketvirtadienio vakarą patyrė lemtingą širdies smūgį, nors prieš tai lankėsi trejose ligoninėse dėl padidėjusio kraujo spaudimo.

Kim Ji-seoko atsidavimo ir rūpestingumo dėka iškilo daug Azijos režisierių. Kimas Ji-seokas buvo geras ir artimas režisieriaus Bongo Joon-ho draugas, bet nespėjo pamatyti jo naujausio filmo. „Direktoriui būtų patikę“, – liūdnai pašnabždėjo kolegos iš Busano kino festivalio.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą