Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 8d. 10:39

75-asis Venecijos kino festivalis. Prieš verdiktą. Samurajų, aborigenų ir nuogalių revoliuciją

Guillermo del Toro
„Scanpix“/AP nuotr. / Guillermo del Toro

Šeštadienio vakarą Lido saloje meksikiečių režisierius Guillermo del Toro paskelbs 75-osios Venecijos kino bienalės rezultatus. Konkursinę programą užbaigė trys plačiau geografinį pasaulį apjuosiantys filmai iš Australijos, Japonijos ir Italijos, o tarp jų prestižinius apdovanojimus atsiėmė elitiniai režisieriai ir netikėtai sudrebino nemandagus skandalas.

Apdovanojimų ceremonijos išvakarėse savo žodį tarė Italijos jaunimas. Nenuostabu, kad jaunų ekspertų sprendimu įteikiamas „Auksinis liūtukas” atiteko vokiečių režisieriaus Floriano Fenckelio von Donnersmacko epinei melodramai „Niekuomet neatsigręžk” (Never Look Away) apie nacių ir komunistų nenugalimą intymią meilę. Būtent šis filmas turi aukščiausią reitingą publikos simpatijų balsavime.

Du laureatai

Akivaizdžiai susijaudinęs Guillermo del Toro vieną prizą jau įteikė ketvirtadienio popietę. Iš jo rankų po jausmingos įžanginės kalbos „Auksinį liūtą” už gyvenimo ir karjeros nuopelnus atsiėmė 75-erių metų giminystės ryšiais su Lietuva susijęs kanadietis Davidas Cronenbergas („Videodromas”, „Musė”, „Skaneriai”, „Pavojingas metodas”, „Rytietiški pažadai”). Jis šmaikščiai prisistatė nenugalimu Kino monstru ir pasidžiaugė gavęs Meno monstrą, kuris gali riaumoti, nepasiduoti, skristi ir įveikti visus priešus.

Tą patį vakarą asmeninį prizą „Šlovė kino kūrėjui” (Glory to the Filmmaker) už reikšmingą įnašą šiuolaikiniam kinui atsiėmė Kinijos Maestro Zhangas Yimou parodė įspūdingą ir nuožmų kovos menų, muzikos, istorijos ir šekspyriškų intrigų reginį „Šešėlis” (Shadow).

Istorinis epas dideliame ekrane žiūrisi ir skamba kerinčiai – įstabių kostiumų dailininkų ir scenografijos dėka filmas atrodo lyg juodai balta drobė, kurioje spalvomis išryškinama tik žmogaus oda, mūšiuose patirtos žaizdos, trykštantis kraujas ir susirėmimams naudojami bambukai. Zhangas Yimou režisavo Pekino Olimpinių žaidynių Atidarymo ir Uždarymo ceremonijų renginius.

Pykčio ir keršto giesmė

„Auksiniam liūtui“ nominuota vienintelė moteris Jennifer Kent šiurpiam trileryje „Lakštingala” (The Nightingale) prabyla apie rasizmą, moterų seksualinį išnaudojimą, socialinę nelygybę, diskriminaciją ir kolonializmo paliktas žaizdas. Režisierės vaizduojamas nemalonus smurtas ir nejauki prievarta sukrečia, todėl natūralu, kad filmas išprovokuoja prieštaringas reakcijas.

Septynerius metus už smulkią vagystę kalėjime atsėdėjusi ir į Australijai priklausančią salą ištremta airė Kler gieda dieviškas giesmes gimtąja kalba 1825 m. Tasmanijos kaimelio užeigoje. Čia šeimininkaujantis ir paaukštinimo pareigose laukiantis britų leitenantas šelmiškai naudojasi moters kūnu lyg nuosavu daiktu.

Eilinio konflikto įkarštyje žiaurūs ištvirkėliai nušauna dainininkės sutuoktinį ir užmuša jos kūdikį. Kitą rytą su aborigenu gidu jie išeina į kelių dienų kelionę link didesnio miesto ir toliau nestabdomai smurtauja lyg gyvuliai. Paskui juos su žirgu ir jaunesniu išmintingu aborigenu pėdsekiu skuba nuskriaustoji keršto dama. Ją virtuoziškai suvaidinusi TV serialo „Sostų karai” žvaigždė Aisling Franciosi pilnai galėtų būti svarstoma geriausios debiutuojančios aktorės apdovanojimui.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Aisling Franciosi
„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Aisling Franciosi

Nemalonus išpuolis prieš moterį

Jennifer Kent suplanavo kupiną netikėtumų, nuotykių, humoro, romantikos ir atpirkimo kelionę per prerijas ir kalnus. Ši provokuojanti kelionė išryškino, kad prieš daug metų įsigaliojusios žmonijos nuodėmės yra aktualios šiandien. Liūdniausia, bet senų senovėje įsiveisęs patriarchatas lyg veidrodyje atsispindi šiandieniniame pasaulyje. Dominuojantys vyrai leidžia sau tyčiotis prieš moteris ir išnaudoti moteris.

Išankstinis „Lakštingalos” seansas baigėsi skandalingai. Iš pradžių rasistiškai nusiteikę italų pašlemėkai (jiems kažkaip pavyksta gauti akreditacijas) audringai paplojo, kai buvo nudurtas tamsiaodis aborigenas.

Titruose užsidegus Jennifer Kent pavardei tos pačios kompanijos narsuolis atsistojo ir demonstratyviai surėkė: „Visiška gėda. Tu esi kekšė!”. Ne pirmus metus Venecijoje garsiai besireiškiantis ir plačiai gestikuliuojantis kino blogeris greitai buvo išaiškintas. Kitą rytą socialiniame tinkle jis atsiprašinėjo, pabrėždamas, kad ne visi italai yra neapykanta moterims permirkę seksistai. Pavėluotos atgailos viešai režisierę įžeidinėjusiam rasistui nepakako – festivalis mikliai sureagavo į išsišokimą ir anuliavo jam akreditaciją.

„Absoliučiai svarbu reaguoti su gailestingumu ir meile į visus, kurie ignoruoja. Neturiu kito pasirinkimo. Manau, kad filmas ypač aiškiai apnuogina šią problemą. Didžiuojuosi visos komandos drąsa nenutylėti istoriją, kuri privalo būti išgirsta. Meilė, gailestingumas ir nuoširdumas yra mūsų gyvenimo privalumai. Kai tik jų nebeteksime, iškart susinaikinsime”, – stipriai ir tiksliai atsakė į įžeidimą australų režisierė Jennifer Kent. Pažiūrėsime, ar jos žodžius išgirs Guillermo del Toro su kolegomis.

Seksas geriau už karą

D.Britanijai skelbiant karą Vokietijai tarptautinė laisvamanių šokėjų ir menininkų trupė apsigyvena ramioje Kapri saloje. Jie atsiduoda klano lyderio vokiečio kerams ir vykdo visus nurodymus. Nudistai ne tik deginasi saulėje be drabužių, šokiruodami vietinius, bet dar ruošiasi nuogam šokiui. Iš Indijos įkvėpimo pasisėmusių atvykėlių veikla susidomi žavingoji, kukli ir drovi italė, kurią šeima trokšta kuo greičiau sutuokti su pasiturinčiu vyru. Ji pat nori išsilaisvinti nuo apribojimų ir nurodymų. Akivaizdu, kad apgaulingai tyra idilija pernelyg ilgai nesitęs.

Nuolat į Venecijos konkursą kviečiamo italų režisieriaus Mario Martone intymioji istorinė drama „Kapri salos revoliucija” (Capri Revolution) nufilmuota klasikinėmis ir nuobodžiomis senamadiško kino tradicijomis. Banalaus kūrinio lokalumą šiek tiek pagelbės praplėsti į kitas pasaulio šalis seksualus maištas, tačiau net nuogais kūnais suvilioti nereiklūs žiūrovai nieko įsimintino šioje dramoje neatras.

Samurajų garbė ir šokiai

Vienintelis Azijos filmas Venecijoje efektingai ir dinamiškai sugrąžino į Edo laikotarpio samurajų bendruomenę. Japonų režisierius Shinya Tsukamoto istorinėje veiksmo dramoje „Nužudymas” (Killing) prisimena amerikiečių kariniais laivais į Japoniją atgabentą Pilietinį karą. Geranoriškas treniruojantis paauglius ir ryžių augintojams talkinantis samurajus privalo pasipriešinti užpuolimui. Vietoj medinių lazdų jam tenka vėl griebtis mirtį nešančio kardo.

Kultinis režisierius Shinya Tsukamoto ir pats nesikuklina pasirodyti prieš kamerą – meistriškai suvaidina samurajų veteraną. Moderniame kine jau retai pasitaiko progos pasimėgauti grynu samurajiško žanro reginiu. Režisierius tiria mistifikuotas samurajų psichologijos paslaptis, sudomina samurajų kodeksu ir užburia negailestingai kruvinais kardų šokiais. Filme inscenizuojamų dvikovų ir mūšių choreografija užgniaužia kvapą. Nesunku numanyti, kad 250 metų taiką nutraukti priversti samurajai neišvengs keršto akcijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Ar žinai?

Ar žinai?
Ar žinai?

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive