Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Antano Mockaus mama, menininkė Nijolė Šivickas: „Netikėjau įkvėpimu, o dabar pradedu tikėti“

Nijole Šivickas ir Antanas Mockus
Nijole Šivickas ir Antanas Mockus
Šaltinis: 15min
0
A A

Antradienio vakarą Šiuolaikinio meno centre įvyko susitikimas su filosofu, politiku, buvusiu Bogotos meru Antanu Mockumi ir jo mama, dailininke Nijole Šivickas. Į Vilnių jiedu sugrįžo kartu su režisieriais Sandro Bozzolo ir Maria Cecilia Reyes kurti filmo apie N.Šivickas gyvenimą bei kūrybinį kelią.

N.Šivickas dar 1950 m. išvyko į Bogotą, kur gyvena iki šiol. 1944–1950 m. ji studijavo Štutgarto valstybinėje meno akademijoje, o persikėlusi gyventi į Bogotą tapo žurnalų iliustratore. Ilgainiui ėmė kurti aliejinės tapybos, grafikos darbus, piešinius pastele ir geriausiai žinomus kūrinius – monumentalias skulptūrines keramikos instaliacijas.

Dailininkė yra surengusi daugiau nei 20 personalinių parodų, jos kūriniai keliavo po parodas JAV, Prancūzijoje, Australijoje, Pietų Amerikoje, tačiau Lietuvoje jos kūryba iki šiol nesusilaukė deramo dėmesio – tai pabrėžė ir susitikimą vedęs žurnalistas Rytis Zemkauskas, N.Šivickas įvardindamas kaip vieną įdomiausių lietuvių menininkių.

Lietuvoje autorės kūryba iki šiol nesusilaukė deramo dėmesio – tai pabrėžė ir susitikimą vedęs žurnalistas Rytis Zemkauskas, N.Šivickas įvardindamas kaip vieną įdomiausių lietuvių menininkių.

Vakaro metu buvo pristatytas Lietuvoje lig šiol nerodytas N.Šivickas audiovizualinis kūrinys „Darbai ir refleksijos 1972–1980“. Susirinkusiesiems rodant skaidres su N.Šivickas darbais, pati autorė pakaitomis su A.Mockumi ir R.Zemkausku skaitė kūrinio tekstą, dalimis rodomą ekrane.

„Dažnai menininkai apsupa savo kūrinius paslaptingumu. <..> Su liūdesiu prisimenu tarnautoją, kuri parodė man piešinį, Walt Disney paveikslėlio kopiją, sakydama: „Žiūrėkite, mano sūnus tai nupiešė antrame pradžios mokylos skyriuje. Pasižiūrėkite, pasakykite man, ar jis neturi talento? Dabar jam yra 20 metų.“ Laimei, ne visi taip tiki talentu. Kartą buvo vienas mūrininkas. „Ar žiūrėjai mano skulptūras?“ Tarė: „Jei turėčiau laiko, galėčiau tokias pat padaryt. Kaip gerai, kad jūs turit laiko“, – tokie žodžiai skambėjo N.Šivickas „Darbuose ir refleksijose 1972–1980“.

Susitikimas su menininke Nijole Šivickas ir politiku Antanu Mockumi
Susitikimas su menininke Nijole Šivickas ir politiku Antanu Mockumi

Į auditorijos klausimus N.Šivickas atsakinėjo noriai, atvirai ir tiesiai. Kodėl kūrinyje vis kartojasi penkių motyvas? Nes turime penkis rankos pirštus. Kodėl autorė pagrindine savo medžiaga pasirinko molį? Nes jis buvo pigiausias. Ar jos kūrybai turėjo įtakos gyvenimas Lietuvoje? Turbūt ne. O ar žmonės Lietuvoje solidaresni nei Kolumbijoje? N.Šivickas tuo labai abejoja.

Ar gyvulys yra geresnis? Man atrodo, kad kartais yra geresnis. Beveik visada, – sakė N.Šivickas.

Menininkė teigė dirbanti ne dėl pinigų, tačiau jei kas ateina pirkti jos darbų, ji visad atidaro duris. Tiesa, N.Šivickas pabrėžė, jog užsidirbti šioje profesijoje nelengva, todėl visą gyvenimą ji tikėjusi ne įkvėpimu, o darbu. „Netikėjau įkvėpimu, o dabar pradedu tikėti,“ – sakė N.Šivickas.

Paklausta, ar žmogus, jos nuomone, yra geras ar blogas, N.Šivickas teigė, jog rasti atsakymą į šį klausimą nelengva: „Reikia tikėti, kad žmogus yra geras, kad visi galime būti geri, bet kartu priimti, kad žmogus yra blogas. Ar gyvulys yra geresnis? Man atrodo, kad kartais yra geresnis. Beveik visada. Ir kodėl žmogus yra blogas?“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau