Bus daugiau
„Auksinė palmės šakelė“ atiteko pirmą kartą Kanų festivalio oficialiame konkurse dalyvavusio švedų režisieriaus ir scenaristo Rubeno Ostlundo absurdiškai ir provokuojančiai satyrai „Kvadratas“ (The Square) apie privilegijuotą elitą, politkorektiškumo grėsmes, pažemintus benamius ir vieną išradingą muziejaus kuratorių.
„Mes nesibaimindami atvedame savo vaikus į 2 val. 40 min. trukmės „Harį Poterį“, bet kažkodėl pradedame nerimauti dėl 2 valandų filmo suaugusiems žiūrovams. Man tai atrodo labai kvaila. Į teatrą ateinantys žmonės ramiai atsėdi ilgesnius nei 3 valandų spektaklius ir nesiskundžia. Jau tikrai apsisprendėme, kad mūsų filmo trukmė padidės. Sugrąžinsime iškirptas scenas“, – kalbėjo režisierius Rubenas Ostlundas. Jis netiesiogiai patvirtino, kad sutrumpino „Kvadratą“ tik dėl Kanų festivalio reikalavimų, nes kitaip filmas nebūtų patekęs į konkursinę programą.
Prancūzijos didvyriai
Antras pagal svarbą Festivalio apdovanojimas – Didysis žiuri prizas – liko Prancūzijoje. Robinas Campillo dar niekuomet anksčiau nebuvo patekęs į oficialų konkursą su savo režisuotu filmu, bet jis parašė scenarijų „Auksine palmės šakele“ apdovanotai Laurent Cantet dramai „Tarp sienų“.
Komentuodamas solidžiai apdovanotąjį filmą „120 dūžių per minutę“ P.Almodovaras buvo akivaizdžiai susijaudinęs ir du kartus vos neapsiverkė, išreikšdamas asmeninę viltį, kad Robino Campillo drama apie ilgiau nei 10 metų trukusią homoseksualių AIDS aktyvistų (anot Pedro Almodovaro, jie – Prancūzijos didvyriai) veiklą XX amžiaus pabaigoje pakeis daugelio žmonių gyvenimus.
Tik antrą kartą
Atgal į Kanus nespėjusi grįžti amerikietė Sofia Coppola tapo antrąja moterimi festivalio istorijoje, apdovanota už geriausią režisūrą. Istorinės pergalės teko laukti net 56 metų po Sovietų Sąjungai atstovavusios Julijos Solncevos pripažinimo.
Be asmeninio prizo neliko jos aistringoje dramoje „Apžavėtas“ (The Beguiled) suvaidinusi australų aktorė Nicole Kidman, kuri taip pat sukūrė drąsų, šokiruojantį ir kontroversišką vaidmenį siaubo trileryje „Šventojo elnio nužudymas“ (The Killing of a Sacred Deer), o iš viso Kanuose pristatė keturis filmus. Padėkos kalbą ji atsiuntė iš namų JAV.
Nugalėtojas su sportbačiais
Du prizus iškovojo paskutinis konkurse parodytas trileris „Iš tiesų Tavęs niekuomet čia nebuvo“ (You Were Never Really Here). Jį režisavusi Lynne Ramsay apdovanota už geriausią scenarijų, kurį padėjęs parašyti pagrindinio vaidmens atlikėjas Joaquinas Phoenixas pelnytai buvo pripažintas geriausiu aktoriumi. Jis pripažino tikėjęsis, kad Kanuose bus vienbalsiai nušvilptas ir išjuoktas. Išgirdęs savo vardą aktorius atrodė nuoširdžiai apstulbęs, o į ceremoniją atėjo su nešvariais „Converse“ sportbačiais.
3 iš 3
„Šventojo elnio nužudymo“ režisierius Yorgos Lanthimos kartu su bičiuliu Efthimiu Filippou pasidalijo geriausio scenarijaus apdovanojimą. Įdomu ir tai, kad Yorgos Lanthimos gali vadintis sėkmingiausiu Kanų festivalio konkursantu – jis šventė trečią pergalę iš trijų galimų („Iltinis dantis“ ir „Omaras“ gavo po Žiuri prizą).
„Pernelyg greitai čia viskas baigėsi“, – nusiminęs sureagavo trečią kartą Kanų konkurse laimę mėginęs rusų režisierius Andrejus Zviagincevas. Jis aiškiai laukė svaresnio apdovanojimo dramai „Nemeilė“ negu Žiuri prizas, bet buvo pakviestas į sceną pats pirmas. Namo į Maskvą režisierius parsigabens trečią apdovanojimą („Išvarymas“ gavo prizą už geriausią aktoriaus vaidmenį, o „Leviatanas“ – už geriausią scenarijų).
Pirmas vokiškas vaidmuo
Vokiečių aktorei Diane Kruger asmeninis apdovanojimas už vaidmenį Fatih Akino dramoje „Iš niekur“ (In the Fade) yra ypatingas. Holivudo studijoms dirbanti ir dažniausiai prancūziškuose filmuose vaidinanti aktorė dar niekad anksčiau nebuvo gavusi pasiūlymo iš gimtosios šalies. Tai pirmas D.Kruger vaidmuo vokiečių kalba. Išvystyti personažę jai ypač padėjo režisieriaus sumanymas pasirinkti brangiau kainuojantį chronologinio filmavimo metodą.
Oficiali konkursinė programa
„Auksinė palmės šakelė“ – „Kvadratas“ (The Square), rež. Rubenas Ostlundas (Švedija)
Išskirtinis 70-ojo jubiliejaus prizas – aktorė Nicole Kidman
Didysis žiuri prizas (Grand-Prix) – socialinė drama „120 dūžių per minutę“ (120 Beats per Minute), rež. Robinas Campillo (Prancūzija)
Žiuri prizas – skyrybų drama „Nemeilė“ (Loveless), rež. Andrejus Zviagincevas (Rusija)
Geriausia režisierė – Sofia Coppola už dramą „Apžavėtas“ (The Beguiled)
Geriausias scenarijus (lygiosios / ex-aequo) – Yorgos Lanthimos su Efthimis Filippou (Graikija) už trilerį „Šventojo elnio nužudymas“ (The Killing of a Sacred Deer) ir Lynne Ramsay už trilerį „Iš tiesų Tavęs niekuomet čia nebuvo“ (You Were Never Really Here)
Geriausia aktorė – Diane Kruger už vaidmenį Fatiho Akino dramoje „Iš niekur“ (In the Fade)
Geriausias aktorius – Joaquiasi Phoenixas už vaidmenį Lynne Ramsay trileryje „Iš tiesų Tavęs niekuomet čia nebuvo“ (You Were Never Really Here)
„Auksinė kamera” už geriausią debiutą – „Graži moteris“ (Jeune Femme)
rež. Leonor Serraille (Prancūzija)
Geriausias trumpametražis filmas – „Švelni naktis“ (A Gentle Night), rež. Qui Yangas (Kinija)
Konkursinė programa „Ypatingas žvilgsnis“ (Un Certain Regard)
„Ypatingo žvilgsnio“ prizas už geriausią filmą – „Sąžiningas žmogus“ (Lerd / Man of Integrity), rež. Mohammadas Rasoulofas (Iranas
Žiuri prizas už kino poeziją – „Barbara“, rež. Matthieu Amalricas (Prancūzija)
Žiuri prizas – „Aprilės duktė“ (April’s Daughter), rež. Michelis Franco (Meksika)
Geriausias režisierius – Tayloras Sheridanas (JAV) už trilerį „Vėjo upė” (Wind River)
Geriausias vaidmuo – aktorė Jasmine Trinca (Italija) už pasirodymą filme „Fortunata“ (rež. Sergio Castellito)
Paralelinė programa „Dvi režisierių savaitės” (Director’s Fortnight)
Konfederacijos CICAE prizas – „Jodinėtoja“ (The Rider), rež. Zhao Tao (JAV)
Kino teatrų tinklo „Europa Cinemas“ prizas – „Čigonas“ (A Ciambra), rež. Jonas Carpignano (Italija)
Prancūzijos autorių asociacijos SANAC prizas (lygiosios / ex-aequo)
„Saulės spinduliai” (Let the Sunshine In), rež. Claire Denis (Prancūzija)
„Meilužis vienai dienai“ (Lover For A Day), rež. Philippe’as Garrelis (Prancūzija)
Paralelinė programa „Kritikų savaitė” (Critic’s Week)
Grand-Prix
dokumentinis filmas „Makala“, rež. Emmanuelis Grasas (Prancūzija)
Kino kritikų asociacijos FIPRESCI prizai
Geriausias filmas konkursinėje programoje
„120 dūžių per minutę“ (120 Beats per Minute)
rež. Robinas Campillo (Prancūzija)
Geriausias filmas programoje „Ypatingas žvilgsnis“
„Artumas“ (Closeness), rež. Kantemiras Balagovas (Rusija)
Geriausias debiutinis filmas iš programų „Kritikų savaitė“ ir „Dvi režisierių savaitės“
„Niekalų fabrikas“ (The Nothing Factory), rež. Pedro Pinho (Portugalija)
Ekumeninės žiuri prizas
„Spindesys“ (Radiance), rež. Naomi Kawase (Japonija)
