„Pokalbininkė ir profesorius“ – tai bandymas per atvirą, gilų, netikėtais kampais plėtojamą pokalbį atskleisti V.Landsbergio vertybes, pasaulėžiūrą, gyvenimo patirtis bei reakcijas į šalies praeities ir dabarties įvykius.
Šį antradienį žurnalistė ir filmo autorė savo feisbuko paskyroje pasidalino įrašu, kuriuo teigiama, kad ją pasiekė žinios apie nenorą rodyti šį filmą.
15min teiravosi, ar D.Žeimytė-Bilienė galėtų patikslinti, kokios konkrečiai įstaigos nesutiko ar nenoriai sutiko rodyti šį filmą. Ji atsakė: „Filmas rodomas ne vien kino teatruose, bet ir važiuoja per regionus. Galbūt tai yra kultūros centrai ar dar kažkas? Šios informacijos aš nežinau.“
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
Ji teigė, kad „Pokalbininkė ir profesorius“ nebuvo sutiktas „išskėstomis rankomis“.
Kaip sakė pašnekovė, Lietuvos kino centras (LKC) analogiškam projektui apie prezidentą Valdą Adamkų suteikė finansavimą, tačiau to nepadarė projektui apie V.Landsbergį, argumentuojant, kad nurodyta neaiški auditorija ir rinkodaros planas.
„[Paraiškose] yra eilutė, kuria galima pasidengti vadinamąsias sklaidos išlaidas (filmo anonsai, plakatai, viešinimas). Tai nėra dideli pinigai, bet jie labai reikalingi“, – komentavo D.Žeimytė-Bilienė ir pridūrė, kad „Pokalbininkę ir profesorių“ ji kūrė be paramos iš savo lėšų.
„Savo kailiu išbandžiau, ką reiškia Landsbergio pavardės jėga. Tai fakto konstatavimas, nenoriu kažko kaltinti. Prieš kurdama ši filmą, turėjau omeny, kad taip gali būti“, – tęsė žinoma žurnalistė.
Pasak jos, kultūroje taip pat veikia politika: „Kartais pagalvoju, kad kai žmogus per 35-erius metus gyveno nuolatinėje priešpriešoje, tai gal kai kurie nenori veltis į kažkokias papildomas problemas – parodysi filmą, kažkaip papildomai su juo susisiesi, nors iš tikrųjų tai yra tiesiog istorinis žmogus, kuris (ką mes besakytume) yra tam tikrų įvykių kartu su kolegomis amžininkas ir architektas. Mes negalime ignoruoti tų faktų.“
D.Žeimytė-Bilienė sakė, kad šiuo filmu jai norėjosi V.Landsbergį parodyti kaip žmogų: „Kartais atrodo, kad vieši žmonės yra tolimi ir mes nesigiliname, kodėl jie vienokie ar kitokie, tad bandžiau įsigilinti ir atskleisti žmogiškąjį jo portretą.“
