Jau ne pirmą kartą į Klaipėdą sugrįžtantis festivalis šiemet žada itin turiningą programą – Švyturio alaus daryklos skvere liepos 23-25 d. žiūrovai išvys animacinius filmus „BFF. Pamokos po pamokų“ ir „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“, studentų darbą „Sūkurys“, trumpametražius filmus „Betono vaikai“ ir „Pra/rasti pasauliai“, taip pat vaidybinius ilgametražius filmus „Svečias“, „Kai nesitiki“, „Smėlis tavo plaukuose“ bei „Kinų jūra“. Visi šie filmai šiemet buvo nominuoti arba įvertinti nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2026“.
Kaip visuomet, su žiūrovais bendraus ir vakaro programą ves viena iš festivalio vedėjų – aktorė Sandra Daukšaitė-Petrulėnė. Liepos 23-ąją renginio svečiai taip pat galės susipažinti su režisiere ir aktore Auguste Gerikaite. Jos trumpametražis filmas „Artimas kontaktas“ šiemet atsidūrė nominantų sąraše, o pati režisierė, Geriausiu metų filmu išrinktoje juostoje „Svečias“ debiutavo ir kaip aktorė.
Šiemet festivalis „Sidabrinės gervės naktys“ taps Jūros šventės dalimi ir simboliškai atidarys renginių kupiną programą, šiemet dedikuotą kinui.
„Liepos 24-26 dienomis į Klaipėdą atbanguojančios Jūros šventės tema „Kaip kine. Gražiausias tavo vasaros kadras“ bus matoma ir jaučiama visame mieste. Klaipėda taps tarsi didžiule filmavimo aikštele po atviru dangumi – su režisieriaus kėdėmis, kino instaliacijomis, gyvomis filmavimo aikštelėmis, teatrų gatve, šokančiais fontanais, kino erdvėmis šeimoms ir net galimybe prisidėti prie tikro filmo kūrimo. Ilgamete tradicija tapęs Sidabrinių gervių skrydis į Jūros šventę į programą įsilies gražiai ir prasmingai“, – teigia VšĮ „Klaipėdos šventės“ komunikacijos koordinatorė Dalia Želvytė-Mockuvienė.
Rodomų filmų režisieriai džiaugiasi, kad iniciatyva „Sidabrinės gervės naktys“ lietuvišką kiną pristato visoje Lietuvoje. Tarp festivalio programos filmų – Metų geriausio studento darbo kategorijoje nominuotas režisieriaus Lino Žiūros filmas „Sūkurys“, pasakojantis intriguojančią ir netikėtą trijų žmonių istoriją.
„Sūkurys“ publikos būna sutinkamas labai įvairiai, tačiau dažniausias komentaras – nepatogi, tačiau įtraukianti emocija. Įdomu tai, kad šį filmą, o ypač jo pabaigą, žiūrovai supranta labai skirtingai – vieniems jis atrodo kaip laiminga istorija, kitiems prilygsta tragedijai. Skirtingos reakcijos man labai patinka – kurdamas filmą norėjau, kad jis neturėtų ribų, išliktų atviras interpretacijai ir kurtų patirtį. Žiūrovus kviečiu įsijausti, pabūti filmo atmosferoje, neieškoti, kas filmo siužete turėtų būti, o juostą tiesiog patirti“, – sako režisierius Linas Žiūra.

