Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 12d. 12:17

Festivalyje „Kreivės“ – filmas apie translytes moteris, sukūrusias LGBT judėjimą

Marsha p. Johnson
Archyvinė nuotr. / Marsha p. Johnson

Vilniaus „queer“ festivalyje „Kreivės“ pristatomas amerikiečių žurnalisto ir režisieriaus Davido France filmas „Maršos P.Džonson mirtis ir gyvenimas“ (2017) primena daug kam nepatogią istoriją – translyčiai žmonės buvo LGBT judėjimo architektai.

Viena iš judėjimo pionierių Marsha P.Johnson – juodaodė translytė queer bendruomenės lyderė. 1969 metais ji dalyvavo Stounvolo riaušėse, nuo kurių prasidėjo modernus queer teisių judėjimas. Dar po metų, 1970-aisiais, kartu su bendraminčiais Marša P.Johnson organizavo pirmąsias LGBT eitynes Niujorke. 1992 metais jos kūnas rastas Hudsono upėje. Nepaisant neaiškių mirties aplinkybių ir ją lydėjusių protestų, policija atsisakė pradėti tyrimą dėl galimos žmogžudystės. Praėjus 25 metams po jos mirties, Maršos ir jos geriausios draugės Silvijos Riveros – radikalios žmogaus teisių aktyvistės – pastangos kovoti už transbendruomenę vadinamos „revoliucinėmis“, o filmo režisierius teigia, kad šios asmenybės pakeitė ateinančių kartų gyvenimus.

– 1992 m. Marsha p.Johnson buvo rasta negyva vienoje iš Niujorko prieplaukų. Nors mirties aplinkybės atrodė įtartinos, policija nesutiko pradėti tyrimo dėl Marshos žmogžudystės. Kodėl taip įvyko?

– Gaila, tačiau kurdami filmą įsitikinome, kad net paėjus 23 metams nuo Stounvolo, policija nereagavo į nusikaltimus prieš LGBT bendruomenę. 1992 m. maždaug 12–18 proc. nusikaltimų prieš LGBT buvo įvykdyti pačių policininkų. Senoji policininkų karta, dalyvavusi Marshos mirties tyrime, iki šiol nepasikeitė nepasikeitė, vos keli iš jų pripažino savo klaidas.

1992 m. maždaug 12–18 proc. nusikaltimų prieš LGBT buvo įvykdyti pačių policininkų. Senoji policininkų karta, dalyvavusi Marshos mirties tyrime, iki šiol nepasikeitė, vos keli iš jų pripažino savo klaidas.

– Marsha P.Džonson ir Silvija Rivera – žinomos JAV queer bendruomenės aktyvistės. Kuo svarbi jų istorija?

– Pažinojau Marshą ir Silviją asmeniškai. Kai atsikrausčiau į Niujorką 1991 m., queer bendruomenė buvo izoliuota ne tik socialiai, bet ir geografiškai: buvo įprasta queer žmones matyti tik Greenwicho village’e (Niujorko rajonas – aut. pat.) Christopherio gatvėje. Toje gatvėje Marshą galėjai sutikti beveik kasdien. Jos šypsena, gėlės plaukuose tapo queer bendruomenės simboliais, nes Marsha savo juoką naudojo kaip politinę žinutę – už žmogaus teises ji kovojo pasitelkdama meilę gyvenimui. Geriausia Marshos draugė Silvija Rivera buvo kitokia – ji atvirai reiškė pyktį, netoleravo neteisybės. Kai Marsha mirė, Silvija tapo politinio judėjimo už translygybę lydere.

– Nors Marsha ir Silvija atstovavo gana daug žmonių vienijančiai trans žmonių bendruomenei, tačiau politiniuose LGBT bendruomenės susibūrimuose balsas joms dažnai net nebūdavo suteikiamas. Filme rodoma archyvinė medžiaga, kai po vieno tokio protesto, kurio metu Silvija buvo nušvilpta pačios bendruomenės, ji bando nusižudyti. Kodėl transžmonės buvo diskriminuojami pačios LGBT bendruomenės?

– Septyniasdešimtaisiais buvo siekiama trans žmones apskritai pašalinti iš lesbiečių, gėjų ir biseksualų eitynių. Tuo metu JAV vis plačiau sklido feminizmo idėjos, kurios buvo priešiškos drag queens ir moterims, kurios persirenginėjo vyrais: dalis aktyvistų tai laikė šaipymusi iš moteriškumo. Baltieji gėjai vyrai taip pat neigiamai vertino transžmones, nes manė, kad vienintelis kelias būti pripažintiems – tapti normatyvaus sociumo dalimi, tapti tokiems, kokia yra visuomenė. O dauguma transžmonių niekada nebuvo normatyvūs, jie žinojo, kad nėra tokie patys kaip likusi visuomenės dalis ir nebandė niekam įtikti.

– Istorija dažnai nutyli, kad transžmonės aktyviai dalyvavo Stounvolo riaušėse, kurios laikomos LGBT judėjimo Vakaruose pradžia. Filme pasakojama, kad tarp jų buvo ir Marsha P.Johnson bei Sylvia Rivera.

– Taip, o praėjus pirmoms Stounvolo riaušių dienoms, dvylikos žmonių grupė pradėjo diskutuoti, kaip reikėtų elgtis toliau. Tai tapo pirmąja modernia LGBT organizacija, kuri buvo pavadinta „Gay liberation front“, Marsha ir Silvija buvo vienos iš organizacijos įkūrėjų. Tad galima teigti, kad jos buvo ne tik aktyvios protestų dalyvės, kovotojos, tačiau kūrė pagrindą judėjimui, kuris vėliau pakeitė ateinančių kartų gyvenimus. Vadinu jas LGBT bendruomenės architektėmis – jos organizavo ir pirmąsias bendruomenės eitynes, įvykusias 1970-ųjų birželį Niujorke.

Nors Silvija niekada nenustojo tikėti, kad drastiški pokyčiai visuomenėje įmanomi, deja, ji nebuvo pripažinta Stounvolo judėjimo lydere. Niujorko LGBT judėjime ne visuomet buvo erdvės raidei „T“. Vis dėlto manau, kad be Silvijos pastangų istorija būtų pasisukusi visai kita linkme.

– Marshos ir Silvijos darbai iš esmės keičia tai, kaip mes suprantame Stounvolo riaušes – dažniausiai jo siejamos su homoseksualiais baltaodžiais vyrais. Kiek svarbus transbendruomenės indėlis, kuriant modernią queer istoriją?

– Transžmonės buvo ir yra nepatogūs visiems – tiek heteronormatyviems žmonėms, tiek normatyviajai LGBT bendruomenės daliai. Štai kodėl jie stovėjo pirmose riaušių eilėse Stounvole, kai teko kovoti su policija – psichologiškai kovoti jie buvo pasiruošę daug labiau nei baltieji vyrai gėjai. Dauguma transžmonių – tuo metu jie vadino save transvestitais – gyveno parke kitoje gatvės pusėje, jie neturėjo kur miegoti ar praustis. Kai prasidėjo policijos reidas, ši bendruomenė neturėjo ko prarasti, nes buvo savo namuose. Nors istorija neakcentuoja transžmonių indėlio į Stounvolo riaušes, be transbendruomenės revoliucija nebūtų įvykusi. Transžmonių kova gatvėse pradėjo pasaulinę LGBT teisių revoliuciją.

– Lietuvoje queer bendruomenė taip pat nesijaučia saugiai. Ką patartumėte žmonėms, kurie nedrįsta atsiskleisti?

– Jauni žmonės šiame filme išgirs istoriją apie tai, kaip iniciatyva, lyderystė, aktyvizmas pasiekia rezultatų ir keičia pasaulį, kuriame gyvename. Marsha ir Silvija susidūrė su tokiomis pačiomis problemomis ir baimėmis, kokias išgyvena queer aktyvistai šalyse, kuriose bendruomenė dar stokoja pripažinimo. Kurti queer festivalį Vilniuje, būti tokio festivalio dalimi reiškia kurti istoriją. Tiek žiūrovai, išdrįsę nugalėti vidines baimes ir atėję į renginius, tiek festivalio organizatoriai žengia esminius žingsnius, kad pakeistų esamą situaciją.

VIDEO: The Death and Life of Marsha P. Johnson | Official Trailer [HD] | Netflix

Dokumentinis filmas „Maršos P. Džonson mirtis ir gyvenimas“ rodomas rugsėjo 16 d., 16.45 val., kino centre „Skalvija”. Įėjimas – auka nuo vieno cento, tad už filmą mokate tiek, kiek galite.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Audringa „Putino virėjo“ J.Prigožino jaunystė: vagystės, išgertuvės su paaugliais ir kalėjimas

Verslas

Buvęs Estijos premjeras Taavi Roivas: kai Lietuva mus aplenkia, priimame tai kaip iššūkį

Pasaulis kišenėje

Raudona plyta pamena Šiaurės Lietuvos miestelių klestėjimo laikus

Vardai

Prancūzijos ambasadoriaus atsisveikinimo vakare – svečių padėka už „protokolo laužymą“

24sek

Broliai Ballai sugrįžo į Lietuvą – iš autobuso tiesiai į greito maisto restoraną

Popiežiaus vizitas Aktualu

Popiežiui Pranciškui ranką spaudęs vienuolis: „Iš arti matyti, kokią sunkią naštą jis neša“

Gazas

Koks likimas laukia „Fiat“, po Lietuvą vežiojusio popiežių Pranciškų?

Aktualu

V.Ušackas: pralošus pirminius partijos rinkimus vargu, ar galima laimėti nacionalinius

Aktualu

Popiežiaus vizitas Agluonoje yra ypatingesnis nei Rygos lankymas

Gyvenimas

Tai – labai garsi optinė iliuzija, bet ar žinote, kas ją sukūrė ir kuo ji sudomino psichologus?

Sportas

„The Best“: C.Ronaldo nukarūnuotas – geriausiu metų futbolininku tapo L.Modričius

Aktualu

I.Šimonytė: mano lyginimas su D.Grybauskaite – tobula klišė

Sportas

Klausimas apie valstybinę premiją sutrikdė čempioną: „Galiu už tai būti nulinčiuotas, bet ...“

Aktualu

Snaiperiai akies taiklumą lavino varžybose

Gyvenimas

„Christian Dior“ įspūdingu šou su baleto šokėjais pradėjo Paryžiaus mados savaitę

Vardai

Žuvusio modelio mamą įskaudino kalbos apie mįslingą vaizdo įrašą: „Tai juodina mano dukrą“

Vardai

Su vyro šmeižtu Mia nesitaikys: „Jis turi manęs miegančios nuogos nuotraukų, kuriomis grasina“

Gyvenimas

Revoliucija medicinoje? Paralyžiuotas žmogus su stuburo implantu žengė pirmuosius žingsnius

Verslas

Pajuodusi Klaipėda: produktą iš bulvių sukūrę olandai uždirbo iš pasklidusių dulkių

24sek

Uždominavo – Adas Juškevičius atvedė Nantero klubą į pirmą pergalę

Naujienos

Aktualu

Seimo Kultūros komitetas nepritarė LRKT vadovo atsistatydinimui

Aktualu

Sulaikytas pagrindinis 2013-ųjų sprogdinimo Turkijos ir Sirijos pasienyje įtariamasis

Aktualu

Sakartvelo prezidentas kaip pagrindinę grėsmę šaliai nurodė Rusiją

Maistas

Kokias daržoves lietuviai mėgsta labiausiai? Populiariausiųjų dešimtukas

Gyvenimas

TOP 5 švyturiai Lietuvoje: nuo unikalių signalų iki „tikrojo visų laivininkų siaubo“

Sportas

Agnė Šerkšnienė Turkijoje iškovojo sidabrą

Aktualu

Panevėžyje du girti vyrai įtariami nužudymu: mergina žuvo po kritimo iš ketvirto aukšto

Aktualu

Ligoninėje mirė su trauma iš Tymo turgaus atvežta jauna moteris

Aktualu

Vilniuje jaunuoliai po ginčo su vairuotoju išdaužė autobuso stiklą

Verslas

Traukiniu iš Klaipėdos į Šilutę – jau nuo spalio

Kultūra

Startuojantis Vilniaus queer festivalis „Kreivės“ kviečia susipažinti su LGBT+ judėjimo herojais

Sportas

Mirė lengvosios atletikos treneris ir profesorius Povilas Karoblis

Aktualu

Valstybės kontrolės audito rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja beveik pusėje sričių

Interviu Aktualu

Matuko reforma: atima net iš globėjų, namo grįžo tik 18 iš 523 paimtų vaikų

Gazas

Filtrai ir kitos automobilio detalės: kaip atskirti, kurios kokybiškos?

Mokslas.IT

Kokių „aifonų“ daugiausiai lietuvių kišenėse?

Aktualu

J.C.Junckerio metinė kalba: „Afrikai reikia ne labdaros, o tikros partnerystės“

Mokslas.IT

„OnePlus“ jau šį rudenį išleis telefoną su pirštų atspaudų skaitytuvu ekrane

Palangiškei 54-erių Nijolei Kasparei šis ruduo kitoks – ji vėl studentė. Šį kartą studijuos specialybę, kuriai jaučiasi subrendusi. Ir studijuos ji psichologiją ne šiaip kokiam senjorų universitete, o tarp jaunosios kartos – Klaipėdos universitete. Beje, ne vienam stojusiam jaunuoliui ji nušluostė nosį – aukštojo mokslo moteris sieks valstybės finansuojamoje vietoje. Nijolė yra puikus pavyzdys, kad savo svajonių ir mokslų siekti niekada nevėlu. 
Gyvenimas

Mes lygūs. 54-erių – į studentės suolą: „Dėstytojai pasakiau – aš ne ponia, o Nijolė“

Aktualu

Tęsiasi kova su teršėjais: pažeidėjus drausmins prie konteinerių įrengdami kameras

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų