Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 12d. 12:17

Festivalyje „Kreivės“ – filmas apie translytes moteris, sukūrusias LGBT judėjimą

Marsha p. Johnson
Archyvinė nuotr. / Marsha p. Johnson

Vilniaus „queer“ festivalyje „Kreivės“ pristatomas amerikiečių žurnalisto ir režisieriaus Davido France filmas „Maršos P.Džonson mirtis ir gyvenimas“ (2017) primena daug kam nepatogią istoriją – translyčiai žmonės buvo LGBT judėjimo architektai.

Viena iš judėjimo pionierių Marsha P.Johnson – juodaodė translytė queer bendruomenės lyderė. 1969 metais ji dalyvavo Stounvolo riaušėse, nuo kurių prasidėjo modernus queer teisių judėjimas. Dar po metų, 1970-aisiais, kartu su bendraminčiais Marša P.Johnson organizavo pirmąsias LGBT eitynes Niujorke. 1992 metais jos kūnas rastas Hudsono upėje. Nepaisant neaiškių mirties aplinkybių ir ją lydėjusių protestų, policija atsisakė pradėti tyrimą dėl galimos žmogžudystės. Praėjus 25 metams po jos mirties, Maršos ir jos geriausios draugės Silvijos Riveros – radikalios žmogaus teisių aktyvistės – pastangos kovoti už transbendruomenę vadinamos „revoliucinėmis“, o filmo režisierius teigia, kad šios asmenybės pakeitė ateinančių kartų gyvenimus.

– 1992 m. Marsha p.Johnson buvo rasta negyva vienoje iš Niujorko prieplaukų. Nors mirties aplinkybės atrodė įtartinos, policija nesutiko pradėti tyrimo dėl Marshos žmogžudystės. Kodėl taip įvyko?

– Gaila, tačiau kurdami filmą įsitikinome, kad net paėjus 23 metams nuo Stounvolo, policija nereagavo į nusikaltimus prieš LGBT bendruomenę. 1992 m. maždaug 12–18 proc. nusikaltimų prieš LGBT buvo įvykdyti pačių policininkų. Senoji policininkų karta, dalyvavusi Marshos mirties tyrime, iki šiol nepasikeitė nepasikeitė, vos keli iš jų pripažino savo klaidas.

1992 m. maždaug 12–18 proc. nusikaltimų prieš LGBT buvo įvykdyti pačių policininkų. Senoji policininkų karta, dalyvavusi Marshos mirties tyrime, iki šiol nepasikeitė, vos keli iš jų pripažino savo klaidas.

– Marsha P.Džonson ir Silvija Rivera – žinomos JAV queer bendruomenės aktyvistės. Kuo svarbi jų istorija?

– Pažinojau Marshą ir Silviją asmeniškai. Kai atsikrausčiau į Niujorką 1991 m., queer bendruomenė buvo izoliuota ne tik socialiai, bet ir geografiškai: buvo įprasta queer žmones matyti tik Greenwicho village’e (Niujorko rajonas – aut. pat.) Christopherio gatvėje. Toje gatvėje Marshą galėjai sutikti beveik kasdien. Jos šypsena, gėlės plaukuose tapo queer bendruomenės simboliais, nes Marsha savo juoką naudojo kaip politinę žinutę – už žmogaus teises ji kovojo pasitelkdama meilę gyvenimui. Geriausia Marshos draugė Silvija Rivera buvo kitokia – ji atvirai reiškė pyktį, netoleravo neteisybės. Kai Marsha mirė, Silvija tapo politinio judėjimo už translygybę lydere.

– Nors Marsha ir Silvija atstovavo gana daug žmonių vienijančiai trans žmonių bendruomenei, tačiau politiniuose LGBT bendruomenės susibūrimuose balsas joms dažnai net nebūdavo suteikiamas. Filme rodoma archyvinė medžiaga, kai po vieno tokio protesto, kurio metu Silvija buvo nušvilpta pačios bendruomenės, ji bando nusižudyti. Kodėl transžmonės buvo diskriminuojami pačios LGBT bendruomenės?

– Septyniasdešimtaisiais buvo siekiama trans žmones apskritai pašalinti iš lesbiečių, gėjų ir biseksualų eitynių. Tuo metu JAV vis plačiau sklido feminizmo idėjos, kurios buvo priešiškos drag queens ir moterims, kurios persirenginėjo vyrais: dalis aktyvistų tai laikė šaipymusi iš moteriškumo. Baltieji gėjai vyrai taip pat neigiamai vertino transžmones, nes manė, kad vienintelis kelias būti pripažintiems – tapti normatyvaus sociumo dalimi, tapti tokiems, kokia yra visuomenė. O dauguma transžmonių niekada nebuvo normatyvūs, jie žinojo, kad nėra tokie patys kaip likusi visuomenės dalis ir nebandė niekam įtikti.

– Istorija dažnai nutyli, kad transžmonės aktyviai dalyvavo Stounvolo riaušėse, kurios laikomos LGBT judėjimo Vakaruose pradžia. Filme pasakojama, kad tarp jų buvo ir Marsha P.Johnson bei Sylvia Rivera.

– Taip, o praėjus pirmoms Stounvolo riaušių dienoms, dvylikos žmonių grupė pradėjo diskutuoti, kaip reikėtų elgtis toliau. Tai tapo pirmąja modernia LGBT organizacija, kuri buvo pavadinta „Gay liberation front“, Marsha ir Silvija buvo vienos iš organizacijos įkūrėjų. Tad galima teigti, kad jos buvo ne tik aktyvios protestų dalyvės, kovotojos, tačiau kūrė pagrindą judėjimui, kuris vėliau pakeitė ateinančių kartų gyvenimus. Vadinu jas LGBT bendruomenės architektėmis – jos organizavo ir pirmąsias bendruomenės eitynes, įvykusias 1970-ųjų birželį Niujorke.

Nors Silvija niekada nenustojo tikėti, kad drastiški pokyčiai visuomenėje įmanomi, deja, ji nebuvo pripažinta Stounvolo judėjimo lydere. Niujorko LGBT judėjime ne visuomet buvo erdvės raidei „T“. Vis dėlto manau, kad be Silvijos pastangų istorija būtų pasisukusi visai kita linkme.

– Marshos ir Silvijos darbai iš esmės keičia tai, kaip mes suprantame Stounvolo riaušes – dažniausiai jo siejamos su homoseksualiais baltaodžiais vyrais. Kiek svarbus transbendruomenės indėlis, kuriant modernią queer istoriją?

– Transžmonės buvo ir yra nepatogūs visiems – tiek heteronormatyviems žmonėms, tiek normatyviajai LGBT bendruomenės daliai. Štai kodėl jie stovėjo pirmose riaušių eilėse Stounvole, kai teko kovoti su policija – psichologiškai kovoti jie buvo pasiruošę daug labiau nei baltieji vyrai gėjai. Dauguma transžmonių – tuo metu jie vadino save transvestitais – gyveno parke kitoje gatvės pusėje, jie neturėjo kur miegoti ar praustis. Kai prasidėjo policijos reidas, ši bendruomenė neturėjo ko prarasti, nes buvo savo namuose. Nors istorija neakcentuoja transžmonių indėlio į Stounvolo riaušes, be transbendruomenės revoliucija nebūtų įvykusi. Transžmonių kova gatvėse pradėjo pasaulinę LGBT teisių revoliuciją.

– Lietuvoje queer bendruomenė taip pat nesijaučia saugiai. Ką patartumėte žmonėms, kurie nedrįsta atsiskleisti?

– Jauni žmonės šiame filme išgirs istoriją apie tai, kaip iniciatyva, lyderystė, aktyvizmas pasiekia rezultatų ir keičia pasaulį, kuriame gyvename. Marsha ir Silvija susidūrė su tokiomis pačiomis problemomis ir baimėmis, kokias išgyvena queer aktyvistai šalyse, kuriose bendruomenė dar stokoja pripažinimo. Kurti queer festivalį Vilniuje, būti tokio festivalio dalimi reiškia kurti istoriją. Tiek žiūrovai, išdrįsę nugalėti vidines baimes ir atėję į renginius, tiek festivalio organizatoriai žengia esminius žingsnius, kad pakeistų esamą situaciją.

VIDEO: The Death and Life of Marsha P. Johnson | Official Trailer [HD] | Netflix

Dokumentinis filmas „Maršos P. Džonson mirtis ir gyvenimas“ rodomas rugsėjo 16 d., 16.45 val., kino centre „Skalvija”. Įėjimas – auka nuo vieno cento, tad už filmą mokate tiek, kiek galite.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Verslas

Kalėdų eglei – tiek, kiek ir šventiniam stalui: prekyba verda tiek turguose, tiek parduotuvėse

Aktualu

Saulius Skvernelis: prezidentė siūlė mokytojams pažadėti bet ką

Aktualu

A.Širinskienės komisija nori tirti pensijų fondų įtaką, A.Kubilius įspėjo apie pavojų finansų sistemai

Gazas

Šalčiausia gyvenimo kelionė: 1000 km motociklu ir 60 laipsnių šalčio iššūkis

Kultūra

Menininkų ir verslininkų bendrystės paieškos naujoje Nacionalinės dailės galerijos parodoje

Aktualu

Premjeras sako, kad jam sunku rasti naują švietimo ministrą

Vardai

Turtingiausias Indijos žmogus dukrai iškėlė vestuves už 100 mln.: dalyvavo ir Beyonce, ir H.Clinton

Sportas

Skirtingos nuotaikos – S.Bilis į finalą šovė su Lietuvos rekordu, R.Meilutytė liko už borto

Verslas

„Apple“ planai: statys dar vieną būstinę, sukurs 20 tūkst. darbo vietų

Aktualu

Seime verda ginčai dėl LRT komisijos išvadų: opozicija prabilo apie planuotą susidorojimą su žiniasklaida

24sek

Diagnozė: Donatas Motiejūnas šiemet nebežais

15min Kalėdos: tradicijos, dovanų idėjos, stilius, renginiai ir receptai

Vardai

Buvusi televizijos laidų vedėja Aistė Paškevičiūtė laukiasi antro vaiko

Gyvenimas

Ištiko paauglystė: kaip kalbėti su vaiku, kuriam staiga tapai niekuo?

Vardai

Išreklamuota meilė subliuško: vietoj planuotų vestuvių su Nikolajumi Baskovu – kūdikis nuo kito vyro

24sek

Dėl J.Valančiūno apgailestaujantys komandos draugai: „Jis sugrįš ir toliau dominuos“

Gazas

Padangos iš kiaulpienių: pirmieji testai ir pasiruošimas serijinei gamybai

Vardai

A.Adamovič ir Ž.Gečas šventes pasitiks trise, su Žaku: „Pernai per Kalėdas sužinojome, kad laukiamės“

Aktualu

Stabdomas šaukimas į nuolatinę privalomąją karo tarnybą

Maistas

Šventinis tortų testas: kur Vilniuje ieškoti skaniausio Napoleono?

Naujienos

Aktualu

Seimo Kultūros komitetas nepritarė LRKT vadovo atsistatydinimui

Aktualu

Sulaikytas pagrindinis 2013-ųjų sprogdinimo Turkijos ir Sirijos pasienyje įtariamasis

Aktualu

Sakartvelo prezidentas kaip pagrindinę grėsmę šaliai nurodė Rusiją

Maistas

Kokias daržoves lietuviai mėgsta labiausiai? Populiariausiųjų dešimtukas

Gyvenimas

TOP 5 švyturiai Lietuvoje: nuo unikalių signalų iki „tikrojo visų laivininkų siaubo“

Sportas

Agnė Šerkšnienė Turkijoje iškovojo sidabrą

Aktualu

Panevėžyje du girti vyrai įtariami nužudymu: mergina žuvo po kritimo iš ketvirto aukšto

Aktualu

Ligoninėje mirė su trauma iš Tymo turgaus atvežta jauna moteris

Aktualu

Vilniuje jaunuoliai po ginčo su vairuotoju išdaužė autobuso stiklą

Verslas

Traukiniu iš Klaipėdos į Šilutę – jau nuo spalio

Kultūra

Startuojantis Vilniaus queer festivalis „Kreivės“ kviečia susipažinti su LGBT+ judėjimo herojais

Sportas

Mirė lengvosios atletikos treneris ir profesorius Povilas Karoblis

Aktualu

Valstybės kontrolės audito rekomendacijų įgyvendinimas vėluoja beveik pusėje sričių

Interviu Aktualu

Matuko reforma: atima net iš globėjų, namo grįžo tik 18 iš 523 paimtų vaikų

Gazas

Filtrai ir kitos automobilio detalės: kaip atskirti, kurios kokybiškos?

Mokslas.IT

Kokių „aifonų“ daugiausiai lietuvių kišenėse?

Aktualu

J.C.Junckerio metinė kalba: „Afrikai reikia ne labdaros, o tikros partnerystės“

Mokslas.IT

„OnePlus“ jau šį rudenį išleis telefoną su pirštų atspaudų skaitytuvu ekrane

Palangiškei 54-erių Nijolei Kasparei šis ruduo kitoks – ji vėl studentė. Šį kartą studijuos specialybę, kuriai jaučiasi subrendusi. Ir studijuos ji psichologiją ne šiaip kokiam senjorų universitete, o tarp jaunosios kartos – Klaipėdos universitete. Beje, ne vienam stojusiam jaunuoliui ji nušluostė nosį – aukštojo mokslo moteris sieks valstybės finansuojamoje vietoje. Nijolė yra puikus pavyzdys, kad savo svajonių ir mokslų siekti niekada nevėlu. 
Gyvenimas

Mes lygūs. 54-erių – į studentės suolą: „Dėstytojai pasakiau – aš ne ponia, o Nijolė“

Aktualu

Tęsiasi kova su teršėjais: pažeidėjus drausmins prie konteinerių įrengdami kameras

Vardai

Ypatingos

06:07
05:50

Gera keliauti kartu

Kviečiame anties

Šiemet buvau geras

Maistas

Dovanoju sveikatą

Sveikata