Didžioji prancūzų rašytojo, pelniusio Nobelio literatūros premiją, paslaptis iškilo į viešumą 2009-aisiais, kuomet buvo pristatyta Jeano-Luco Barré kurta biografinė knyga „Biographie intime, François Mauriac“. Nors kalbų apie F.Mauriaco potraukį vyrams netrūko ir jam esant gyvam, šis kūrinys tapo pirmuoju garsiu šio fakto patvirtinimu, su daugybe pavardžių, datų ir kitų asmeniškų detalių.
„Jis buvo katalikas, Prancūzijos akademijos narys, „Le Figaro“ bendradarbis, Charles‘o de Gaulle’o šalininkas ir keturių vaikų tėvas. Ir jis buvo gėjus. Šią „detalę“ iki šiol ignoravo visi tyrinėtojai...“ – biografijos apžvalgoje rašė Lexpress.fr kritikai.
Iš tiesų, užuominų apie F.Mauriaco homoseksualumą jo kūryboje netrūko, tačiau jos buvo labai subtilios. Pavyzdžiui, romane „Teresė Deskeiru“ pagrindinė herojė Teresė be atsako myli savo buvusią vaikystės draugę, savo vyro seserį Anne. Vienoje scenoje ji net sunaikina Anne rašytą meilės laišką vietiniam vaikinui. Literatūros kritikų teigimu, tai – ryški paralelė su F.Mauriaco asmeniniu gyvenimu ir jo paties ilgus metus dangstyta tikrąja seksualine orientacija. Rašytojas taip pat visuomet buvo labai preciziškas savo herojų atžvilgiu, pabrėždavo net mažiausią jų kūno netobulumą, tarkime, trumpas kojas ar pajuodavusius nagus, o šie požymiai lemdavo, kad jų savininkas turi ir moralinių bėdų.
Juosta „Teresės nuodėmė“ ne tik uždarė 2012-ųjų Kanų kino festivalį, bet ir varžėsi dėl pagindinio festivalio prizo – „Auksinės palmės šakelės“. Tai yra paskutinis ir puikiai pasauliniu mastu įvertintas praėjusių metų balandį mirusio garsaus Prancūzijos kino kūrėjo Claudo Millerio darbas. Tiems, kurie mėgavosi tokiomis istorijomis kaip „Ana Karenina“ ar „Ponia Bovari“, neabejotinai patiksianti juosta pagal garsiojo F.Mauriaco romaną – Lietuvoje jau nuo balandžio 5 dienos.
