Daugelio dokumentinių juostų autorius, laidos „Požiūris“ kūrėjas ir žurnalistas, A.Kuzmickas dar labiau žinomas kaip filmų „Pavergtųjų sukilimas“ ir „Nežinomi didvyriai“ režisierius. Pastarieji filmai susilaukė itin palankaus visuomenės įvertinimo. Komplimentų jų kūrėjui bei kūrybinei grupei negailėjo ir aukščiausi šalies vadovai – prezidentė Dalia Grybauskaitė, prezidentas Valdas Adamkus, parlamento nariai, kultūrologai, istorikai.
„Nepriklausomybės aktas. Neįminta mįslė“ – tai dokumentinė apybraiža su detektyvo elementais. Joje A.Kuzmickas bando jei ne įminti, tai bent priartėti prie vienos didžiausių XX a. Lietuvos mįslių – kur yra paslėptas Lietuvos nepriklausomybės akto originalas.
Pradėjęs kurti filmą, A.Kuzmickas susidūrė ir su skeptiškai nusiteikusiais visuomenės atstovais, kurių manymu šia tema jau viskas yra pasakyta. Tačiau režisierius nesutinka su tokia nuomone – jis Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto paskelbimą laiko vienu iš svarbiausių XX a. Lietuvos istorijos įvykių.
„Esu įsitikinęs, kad bet kuris rašytojas, žurnalistas, filmų kūrėjas, bet kas, kuris imsis Vasario 16-osios Akto temos ir pamėgins ją paanalizuoti, tikrai ras įdomių momentų, situacijų ar tokių pačių atradimų, kokie pasitaikė man“, – sako jau ne vieną istorinį filmą sukūręs A.Kuzmickas.
Kurti šią dokumentinę juostą A.Kuzmicką paskatino istoriko Raimundo Klimavičiaus knyga „Neįminta XX amžiaus Lietuvos istorijos mįslė“, kuria iš dalies ir remiamasi filme.
„Kaip žinome, aktas ir jo dublikatas yra dingę. Spaudoje iki šiol mes matome 1918 m. vasario 19 d. „Lietuvos Aido“ pirmąjį puslapį. Liko tik dvi akto dublikato faksimilės, kurios yra publikuojamos iki šiol. Taigi dublikato originalo paieškos jau tapo tikru detektyvu. Bet filme bus kalbama ne tik apie jo paieškas. Pamėginsiu rekonstruoti ir akto priėmimo aplinkybes“, – intriguoja režisierius.
Filme „Nepriklausomybės aktas. Neįminta mįslė“ bus rekonstruoti 1918-ųjų metų įvykiai, atskleistos įdomiausios akto dingimo versijos bei dar niekur neskelbti amžininkų pasakojimai. Istoriniai pėdsakai žiūrovus nukels į Lietuvių literatūros ir tautosakos institute esantį Jono Basanavičiaus kabinetą, Bielskių sodybą Marijampolės rajone ir net Gudelių miestelio kapines. Vasario 16-ąją 22.10 val. filmą rodys Pirmasis Baltijos kanalas.
