Filmo autorius į Lampedūzą atvyko filmuoti trumpametražio filmo, pasakojančio apie pabėgėlių krizę, tačiau atvykęs pasiliko keliems mėnesiams ir persigalvojo dėl filmo trukmės. Tragiškai migrantų padėčiai papasakoti režisierius pasirinko du pagrindinius personažus: saloje gyvenančio vietinio žvejo paauglį sūnų vardu Samuelis ir salos daktarą Pietro Bartolo.
Daktaras Pietro Bartolo, saloje dirbantis jau dvidešimt penkerius metus, teigė, kad niekad nėra matęs tiek daug mirusių vaikų ir išprievartautų moterų, kaip per paskutinius metus Lampedūzoje. Dalintis šia patirtimi ir apie ją pasakoti daktaras teigia nenorintis, tačiau kasdien į salą atvykstantys žurnalistai jo apie tai klausia. Pietro Bartolo teigia besitikintis, kad ši informacija padės atverti akis tiems žmonės, kurie iš tikrųjų turi galią pakeisti situaciją.
Pristatydamas filmą Berlyno kino festivalyje, Gianfranco Rosi prisipažino, kad filmu norėjo parodyti, jog prieš europiečių akis vyksta savo mastu didžiausia po Holokausto žmonijos tragedija. Pasak autoriaus, atvykstančius pabėgėlius gali sustabdyti tik pagerėjusi padėtis jų namuose, o ne statomos spygliuotos sienos. Režisierius teigia, kad visame pasaulyje nerastume žmogaus, kuris norėtų palikti tėvynę, jei joje jaustųsi gerai.
„Liepsnojanti jūra“ – jau trečiasis daugybę prestižinių apdovanojimų pelniusio Gianfranco Rosi filmas pristatomas festivalyje „Nepatogus kinas“. Gediminas Andriukaitis, festivalio direktorius, teigė, kad apsisprendimą šių metų festivalį atidaryti būtent šiuo filmu nulėmė keli aspektai: „Pastaruoju metu pasirodė daug filmų, nagrinėjačių pabėgėlių krizę ir jos pasekmes. Tačiau „Liepsnojanti jūra“ labai stiprus savo metaforiškumu ir daugiasluoksniškumu. Šis filmas – puikus pavyzdys, kaip kurti paveikią dokumentiką aktualiomis politinėmis temomis, atsisakant primityvaus moralizavimo. Gianfranco Rosi, stebėdamas kasdienybės ritualus, sugeba pasakoti sukrečiančias, pamatines žmogiškąsias vertybes kvestionuojančias istorijas.“
Festivalio „Nepatogus kinas“ atidarymas vyks spalio 13 dieną Vilniuje. Nespėję filmo pamatyti festivalio metu žiūrovai galės tai padaryti ir vėliau – nuo 2017 metų sausio mėnesį filmas bus rodomas visos Lietuvos kino teatruose.
