Sekite 15min Google
Pasak režisierės, Amerikos publika sužavėjo savo atvirumu ir šiluma – buvo gera matyti, kaip jautri Irenos Veisaitės istorija palietė žmones ir anapus Atlanto.
„Daugeliui žiūrovų mūsų šalies istorija buvo beveik nepažįstama, tad susitikimai virto ir ilgais pokalbiais apie Lietuvą, Holokaustą, sovietinę okupaciją, sudėtingą XX amžių bei vėl neraminantį šiandieninį pasaulį. Žiūrovai labai jautriai priėmė ir filmo kino kalbą – atkreipė dėmesį į sukurtą atmosferą, pasakojimo būdą, vadino „europietišku“. Nors filmas kitoks, nei jie galbūt įpratę matyti, jis juos įtraukė, sujaudino iki ašarų“, – pasakoja G.Žickytė.
Nuo 1992 m. rengiamas „Heartland International Film Festival“ JAV išskiria tuo, kad ypatingą dėmesį skiria žmogiškosios vertybėms ir įkvepiančioms istorijoms. Čia pristatomi tiek vaidybiniai, tiek dokumentiniai filmai.
Po premjeros Indianapolyje filmo „Irena“ kelionė ir toliau tęsis JAV – lapkričio 5 d. Niujorke filmas atidarys Baltijos kino festivalį, vėliau laukia pristatymai Čikagoje, Bostone, Majamyje.
Įsimintini susitikimai Indianapolyje
G.Žickytei vienas ypatingiausių filmo „Irena“ premjeros momentų tapo susitikimas su Alexu Koru – JAV plačiai žinomos Holokaustą išgyvenusios Evos Mozes Kor sūnumi. Eva vaikystėje kartu su savo dvyne seserim išgyveno nacių gydytojo Josefo Mengeles, praminto „Mirties angelu“, vykdytus medicininius eksperimentus Aušvico koncentracijos stovykloje.
„Eva, kaip ir Irena, visą gyvenimą kalbėjo apie atleidimą, žmogiškumą ir būtinybę išsivaduoti iš neapykantos. Evos sūnus Alexas pasakojo, kad žiūrėdamas filme rodomą Ireną jis atpažino savo mamą. Net ir tai, kad jai nuolat skambindavo ir kalbėdavo dviem telefonais vienu metu“, – šypsodamasi įspūdžiais dalijasi G.Žickytė.
Filmo premjeroje apsilankė ir Mona Golabek – pasaulyje žinoma amerikiečių pianistė, „Grammy“ nominantė, rašytoja ir Holokaustą išgyvenusios pianistės Lisos Juros dukra, savo kūryba puoselėjanti motinos istoriją ir muzikos galią išsaugoti viltį. Jai filmas pasirodė itin artimas – tiek dėl Irenos gyvenimo istorijos, tiek dėl filme plėtojamos dviejų motinų temos ir ypatingą vietą pasakojime užimančios Arvo Pärt fortepijoninės kompozicijos „Für Alina“.
„Tokie susitikimai primena, kodėl kuriame kiną, ir kaip skirtingos istorijos, patirtys bei žmonės susitinka ir atranda tai, kas mus jungia“, – sako režisierė.
G.Žickytės dokumentinis filmas „Irena“ pasakoja apie iškilią Lietuvos kultūros asmenybę Ireną Veisaitę. Holokaustą išgyvenusi, artimuosius praradusi, tačiau neapykantai nepasidavusi, ji vietoje keršto rinkosi atleidimą, vietoje tylos – dialogą, vietoje neapykantos – meilę, ir tapo įkvėpimu daugeliui.
Filmo „Irena“ pristatymą „Heartland International Film Festival“ iš dalies finansavo Lietuvos kino centras.
Filmą prodiusavo „Moonmakers“ (Lietuva), bendroje gamyboje su „Allfilm“ (Estija) ir „AGITPROP“ (Bulgarija). Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, Europos Tarybos kino paramos fondas „Eurimages“, „Kūrybiška Europa“ MEDIA, Goethe’s institutas, Atviros Lietuvos fondas, „Freidesk“, Estijos kino institutas, Bulgarijos nacionalinis kino fondas ir kt.
