Po premjeros kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ kalbinome vieną iš festivalio „Kino šortai“ organizatorių – Mariją Razgutę.
Bilietai, į kurių kainą įeina pultelis, yra brangesni. Kaip bus sprendžiama, kokia siužeto linkme turi pasisukti filmas?
Žiūrovai, turintys balsavimo pultelius, balsuos ir spręs tolimesnį filmo siužetą. Kiti balsavimo teisės neturi ir jame nedalyvauja – jie žiūri filmą ir tiesiog stebi salėje vykstantį balsavimo procesą.
Sprendimas, kuria linkme toliau vystysis veiksmas, priimamas tuomet, kai visi balsuojantys žiūrovai nuspaudžia žalią arba raudoną mygtukus ir jų balsai beviele balsavimo sistema perduodami į skaičiavimo programą. Balsavimo rezultatas parodomas kino teatro ekrane. Tad visi žiūrovai mato, kokia buvo daugumos salės žiūrovų nuomonė ir kuria linkme toliau pasisuks filmo siužetinė linija.
Ar daug interaktyvių kino filmų arba tokių, kurie kuriami panašiu principu?
Yra ir daugiau tokių filmų, tačiau jie nėra tokie garsūs ir taip plačiai viešinami. Daugumos jų interaktyvumas pasireiškia panašiu principu kaip kompiuteriniai žaidimai – filmą žiūrite savo kompiuteryje, o „balsavimo pultelis” – įrankis, kuriuo valdote veiksmą – yra jūsų kompiuterio klaviatūra.
Interaktyvių filmų, pritaikytų žiūrėti kino teatruose labai nedaug, nes sukurti ir išplatinti tokį filmą yra itin sunku ir gerokai brangiau nei įprastą. Kalbant apie „Kinoautomatą“, filmo kūrėjams visa kompiuterinė balsavimo įranga kainavo ne vieną dešimtį tūkstančių JAV dolerių. Kaskart filmui keliaujant į kitą šalį, kurjerių tarnybomis reikia pergabenti ir visą šią techniką, sveriančią daugiau nei 100 kg. Kaskart tai atsieina dar ne vieną tūkstantį JAV dolerių.
Be to, jeigu filmas trunka valandą, jo kūrėjai turi parengti kelis kartus ilgesnį filmą dėl to, kad net 8 kartus balsuojantys žiūrovai turėtų du kelius pasirinkimui.
Ar filmas vertingas menine prasme, ar jo populiarumo priežastis – galėjimas spaudyti mygtukus ir nulemti jo eigą?
Siužetas yra itin subjektyvus dalykas. Tai yra nuotaikinga 1967 m. sukurta komedija, kurioje pateikiama pono Novako istorija ir jį užklupusios įvairios situacijos bei moralinės dilemos, kurių aktualumas šiandien nė kiek neišblankęs.
Be to, režisierius Rudušas Činčera priklausė Naujosios bangos kino režisierių judėjimui tuometinėje Čekoslovakijoje.
Jeigu filmas būtų geras tik tuo, kad jame gali balsuoti už vieną arba kitą siužeto liniją, jis nebūtų toks populiarus ir dabar septintus metus nekeliautų po visą pasaulį.
Kaip jis įvertintas kitose šalyse?
Kaip mums pasakojo, režisieriaus dukra Alena Činčerova, šis filmas sutinkamas ir išlydimas plojimais ir šūksniais „Pakartoti”.
Ar interaktyvus kinas turi prošvaisčių ateityje?
Interakcija įsiveržė visur ir kasdien veržiasi dar plačiau. Manau, jog greitai turėsime nebe tik interaktyvias pramogas, bet ir interaktyvią kasdienybę.
Taigi dėl interaktyvaus kino prošvaisčių net neabejoju – tai yra ateities dalis. Nesakau, kad tradicinis filmas, kuriame siužetą lemia tik režisierius, išnyks – ne, jis gyvuos visuomet. Tačiau interaktyvios kino juostos, manau, įsitvirtins ir suras savo žiūrovus.
Kiek investuota į filmo techniką? Ar tai atsipirks?
„Vilniaus kino šortai” į pultelius neinvestavo nieko – visą reikiamą filmo ir balsavimo įrangą atsiveža filmo kūrėjai.
Ar „Vilniaus kino šortams” atsipirks šis projektas? Ne, esame nekomercinis trumpų filmų festivalis ir apie atsipirkimą net negalvojame, nes tuomet bilietas vienam žmogui į šį seansą turėtų kainuoti bent 50 Lt. O tai yra nerealu.
Kiek filmo siužeto variantų galima rinktis?
Filmo veiksmas stabdomas net 8 kartus ir bus prašoma žiūrovų vienu ar kitu klausimu „patarti” ponui Novakui.
Kaskart žiūrovai rinksis iš dviejų galimų siužeto variantų.
Jei siužetas pasisuks viena linkme, kaip bus galima sužinoti kas nutiktų, jei būtum paspaudęs kitą mygtuką?
Tuo filmas ir žavi – jog nesužinosi. Prieš nuspausdamas mygtuką, turi gerai pagalvoti, ką darai ir kokios galimos pasekmės. Beveik kaip gyvenime. Dar galima mėginti nueiti į visus tris seansus ir tikėtis, kad žiūrovai balsuos skirtingai.
