Jie pridūrė, kad daugiau nei 36 valandas trunkantis interneto blokavimas yra akivaizdus pareigūnų bandymas nuslėpti piktnaudžiavimus.
„Patirtis rodo, kad tokių priemonių naudojimas skirtas nuslėpti smurtą, taikomą slopinant protestus“, – socialiniame tinkle „Instagram“ nurodė Mohammadas Rasoulofas (Mohamadas Rasulofas) ir Jafaras Panahi (Džafaras Panahis), kuris praėjusiais metais Kanų kino festivalyje laimėjo pagrindinį prizą.
Didžiuosius Irano miestus naktį vėl sudrebino protestai.
Protestai Irane kilo gruodžio 28 dieną, kai krautuvininkai Teherane surengė streiką dėl aukštų kainų ir ekonomikos stagnacijos. Vėliau protestai išplito į kitus miestus, o protestuotojų reikalavimų sąrašas pasipildė politiniais reikalavimais.
Kai kur per protestus žuvo žmonių, bet demonstracijos dar nepasiekė 2022–2023 metų judėjimo masto, jau nekalbant apie 2009-ųjų masinius protestus po ginčijamų rinkimų.
Žmogaus teisių gynimo grupė „Amnesty International“ nurodė, kad Iranas blokuoja prieigą prie interneto, siekdamas „nuslėpti tikrąjį šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų ir nusikaltimų pagal tarptautinę teisę mastą, kuriuos jie vykdo siekdami numalšinti“ protestus.
Norvegijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) pareiškė, kad per beveik dvi savaites besitęsiančius protestus žuvo daugiau kaip 50 protestuotojų.
