Dabar populiaru
Publikuota: 2018 kovo 6d. 22:38

Kaune atgimė vienas populiariausių lietuviškų filmų – legendinis „Skrydis per Atlantą“: jaudina ir šiandien

Kaune atgimė vienas populiariausių lietuviškų filmų – legendinis „Skrydis per Atlantą“
15min fotomontažas/ Wikimedia.org ir Aliaus Koroliovo nuotr. / Kaune atgimė vienas populiariausių lietuviškų filmų – legendinis „Skrydis per Atlantą“

Kovo 6 dieną Kauno kino teatro „Forum Cinemas“ salėje naujai atgimė 1983 metais režisieriaus Raimondo Vabalo sukurtas vaidybinis filmas „Skrydis per Atlantą“. 1933-iųjų legendinį lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį atkurianti kino juosta – didžiausio populiarumo sulaukęs lietuviškas vaidybinis filmas istorijoje. 9-ame dešimtmetyje jį pamatė daugiau nei 647 000 žiūrovų.

Kino kritikų „Skrydis per Atlantą“ laikomas vienu geriausių Lietuvoje sukurtų istorinių patriotinių filmų, kurių mūsų šalies istorijoje buvo vos du. Antrasis – „Herkus Mantas“, 1972 metais Lietuvos kino studijoje sukurtas istorinis meninis filmas apie prūsų sukilimo vadą Herkų Mantą. Per dvejus metus filmą buvusioje TSRS peržiūrėjo 16,2 mln. žmonių.

„Jaudinanti akimirka. „Skrydis per Atlantą“ – restauruotas, skaitmenizuotas, atgimęs naujam gyvenimui. Tai vienas svarbiausių 9-ojo dešimtmečio kultūros pasakojimų, liudijančių viltį, kad atgausime laisvę. Kas penktas lietuvis tuomet galėjo prisipažinti, matęs šią kino juostą. Išvysti ją buvo priedermė“, – antradienį prieš prasidedant seansui tikino kino kritikė Rasa Paukštytė.

Pasak jos, šis filmas gimė labai sunkiai. Maskvos valdininkai uždraudė jį kurti – scenarijus nepraėjo cenzūros. Tačiau filmui toliau buvo ruošiamasi, nuslepiant šį faktą nuo Kremliaus valdžios. Lietuvos kino studija, kritikės žiniomis, nebuvo tokia turtinga, kad „pastatyti“ Čikagą, Paryžių, tačiau vis vien tai darė su užsidegimu.

„Neabejojame, kad ši kino juosta ypatingai prisidėjo prie mūsų tapatybės formavimosi. Teisus buvo „Lituanicos“ konstruktorius, kuris buvo paprašytas sukurti legendinio lėktuvo repliką filmui. Jis pasakė: „Režisieriau, pasirūpinkit Dariumi ir Girėnu, o aš pasirūpinsiu lėktuvu, kad jis skristų“. Ir tas skrydis išties įspūdingas. Ir jis jautina dar ir šiandien“, – teigė kritikė.

Atgimusios kino juostos pristatyme dalyvavo ir „Skrydžio per Atlantą“ operatorius Jonas Tomaševičius, patikinęs, jog prikalbinti lietuvius filmuotis šioje kino juostoje buvo bene pats lengviausias darbas.

„Sunkiai pradėjome filmavimus. O kai nufilmavome, pridavėme medžiagą Maskvai. Kai Jelcinas atėjo į valdžią, jis pasiūlė atsiimti. Per savaitę. Atsiimti 150 filmo išeities medžiagų nesugebėjo. Pas mus liko ne itin kokybiškos kopijos. O naujų atspausdinti negalėjome.

Nebuvau anksčiau sulaukęs tiek pagalbos, atsidavimo, kaip kuriant šį filmą. Ieškoti savanorių masinėms scenoms tikrai ilgai neteko. Pvz., kai filmavome Klaipėdoje gegužinių vaizdus, vyko Jūros šventė. Paprašėme pagalbos. Pasibaigus šventei, kokie 300-400 žmonių pasiliko tam, kad nusifilmuotų šiame filme. Filmavosi žmonės nuo 6 val. ryto iki vėlyvos nakties.

Daug veiksmo vyko ore. Šiandien turime tokį aparatuką, prie kurio pritaisome kamerą ir gali valdyti jį su pultu - skristi bet kur (droną – aut. past.), o mums tuomet reikėjo samdyti malūnsparnį, kad nufilmuotume vaizdus iš viršaus. Tuometė gamtos apsauga leido mums pakelti tą malūnsparnį. Tai kainavo labai brangiai – apie 400-500 rublių už valandą skraidymo. Filmavome, kiek mums reikėjo, tik sutemus, žinoma, nutūpdydavome.

Reikėjo samdyti malūnsparnį, kad nufilmuotume vaizdus iš viršaus. Tuometė gamtos apsauga leido mums pakelti tą malūnsparnį. Tai kainavo labai brangiai – apie 400-500 rublių už valandą skraidymo.

Nufilmavau apie 40 filmų, bet pagalbos prašyti šiam vieninteliam nė kiek nereikėjo. Žmonės prisidėjo, padėjo, nešė filmavimams net savo daiktus, atliepiančius tą metą. Tai stebino. Juk neturėjome pinigų pastatyti dekoracijų milžiniškų“, – prisiminimais dalijosi J.Tomaševičius.

Jis prisiminė ir režisieriaus R.Vabalo planą, jog „Skrydyje per Atlantą“ nufilmuos visus to meto Lietuvos aktorius. Pagrindinius Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vaidmenis jame atliko Remigijus Sabulis ir Eimuntas Nekrošius. Kino juostoje nusifilmavo ir pats R.Vabalas.

„Yra tik du istoriniai lietuvių filmai – „Herkus Mantas“ ir šis, pagrindinis. Dėkingas Lietuvai, kad padėjo jį sukurti, dėkingas Lietuvos kino centrui, kad jį restauravo“, – pabrėžė legendinio filmo apie lakūnus, nugalėjusius Atlantą, operatorius.

Kviesti filmuotis šiame filme, pasak R.Paukštytės, buvo ir Lietuvos kino studijos darbuotojai - R.Vabalas norėjo įamžinti visus, prisidėjusius prie šio filmo kūrybos.

Lietuvos kino centas yra skaitmenizavęs 11 filmų. Šiemet turėtų atgimti ir „Riešutų duona“. „Skrydis per Atlantą“ į kino teatrus grįžta po 35-erių metų.

Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Kaune atgimė vienas populiariausių lietuviškų filmų – legendinis „Skrydis per Atlantą“
Aliaus Koroliovo / 15min nuotr./Kaune atgimė vienas populiariausių lietuviškų filmų – legendinis „Skrydis per Atlantą“

Didvyriai, įveikę Atlantą

Šis filmas – vieno svarbiausių XX a. lietuvių gyvenimo įvykių rekonstrukcija: atkuriama legendinio S.Dariaus ir S.Girėno, norėjusių sustiprinti „Lietuvos sūnų dvasią“, skrydžio per Atlantą 1933 metais istorija, prasidėjusi dar 3–iojo dešimtmečio Kaune.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Minėjimo akimirka
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Minėjimo akimirka

1933 metų liepos 15 dieną mažas vienmotoris eksperimentinis lėktuvas „Lituanica“ iš JAV Niujorko oro uosto per Atlantą skrido į Kauną. Herojiškas skrydis truko 37 valandas ir 11 minučių. Naudodamiesi primityviais prietaisais, neturėdami nei radijo, nei parašiutų, kurių negalėjo pasiimti dėl per didelio svorio, lakūnai įveikė 6 411 km ir žuvo iki tikslo likus vos 650 km (mažiau kaip dešimtadaliui kelio). Numatytu laiku Kauno Aleksoto oro uoste Lietuvos didvyrių laukė 25 000 žmonių minia, ore patruliavo karo aviacijos lėktuvas.

Iki šiol nežinomos tikslios katastrofos priežastys. Manoma, kad besileisdamas laukuose dėl prastų oro sąlygų lėktuvas užsikabino už medžių viršūnių, nulaužė kelis medžius ir liepos 17 dieną 0 valandą 36 minučių sudužo tuometinėje Vokietijoje, šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylinkėse (dabartinė Lenkijos teritorija, Pščelniko kaimas). Kita katastrofos versija – jog lėktuvas galėjo būti pašautas nacių. Pilotų amžininkai apžiūrėję lėktuvo nuolaužas teigė, kad lėktuvas buvo suvarpytos kulkų. Tokią versiją iššaukė ir tai, kad naciai lietuviams negrąžino visų sudužusio lėktuvo dalių.

Praėjus kelioms dienoms po katastrofos, į Kauną buvo pargabenti ir žuvusių lakūnų kūnai. Lėktuvą su palaikais pasitiko apie 50 000 žmonių. Visą naktį žmonės ėjo atsisveikinti su tautos didvyriais. Iš Soldino į Kauną taip pat buvo atvežtas maišas su laiškais.

Šiuo metu S.Dariaus ir S.Girėno kūnai ilsisi Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, o sudužusios „Lituanicos“ liekanos, kaip ir keletas asmeninių lakūnų daiktų, eksponuojamos Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune.

R.Komžos/lituanica-documentica.lt nuotr./„Lituanicos“ nuolaužos.
R.Komžos/lituanica-documentica.lt nuotr./„Lituanicos“ nuolaužos.

Pasauliui šis skrydis buvo reikšmingas tiek moksliniu (tiriant oro sroves), tiek inžineriniu požiūriu (tiriant panaudoto lėktuvo tipo ir navigacijos būdų galimybes). Tai buvo antrasis tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Šis skrydis – antras pagal tikslumą aviacijos istorijoje. S.Dariaus ir S.Girėno žygdarbiu taip pat buvo atvertas kelias oro paštui tarp JAV ir Europos žemynų.

Pačios lėktuvo įsigijimo ir pasiruošimo skrydžiui aplinkybės jaudina patriotus net ir šiandien: lakūnų šiam iššūkiui neparėmė jokia organizacija ar kompanija – tuo metu siautė ekonominė krizė. Trūkstamiems 249 km/val. greitį gebėjusio išvystyti lėktuvo rekonstrukcijai 3 000 dolerių telkti buvo organizuotas rėmimo komitetas, rengiamos aviacijos dienos, kurių metu už aukas lakūnai skraidino jų dalyvius, agitavo lietuvių spaudoje. 1932 m. per aviacijos šventes, kitus renginius bei iš rėmėjų aukų skridimo fondui surinkta 4 200 dolerių. Pagrindiniai aukotojai – Amerikos lietuviai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Vardai

Atsisveikinimas su netikėtai išėjusiu Eimuntu Nekrošiumi: „Per anksti, gerokai per anksti...“

Verslas

Vilniaus oro uosto plėtros dilema: gyventojus kamuoja triukšmas, ministeriją – ploto trūkumas

Kultūra

15min skaitytojai ir literatūros ekspertai rinks geriausias šių metų knygas

Vardai

Į šv. Mišias už Eimuntą Nekrošių rinkosi artimieji, teatro kolegos ir jo kūrybos gerbėjai

15min iš Romos Kultūra

Viskas? Daugiau nebus Nekrošiaus premjerų? Italija netiki...

„Eurolygos diena“: CSKA prieš „Žalgirį“ traukia naują V.Putino palaimintą ginklą (3/4)

15min iš Maskvos 24sek

L.Westermannas – apie skolą Šarui, nuoskaudą Maskvoje ir nuotykį CSKA rūbinėje

Kultūra

Vilniuje atidengtas paminklas XVII a. raketų išradėjui Kazimierui Simonavičiui

Aktualu

Į partijų finansavimo priežiūrą ketina įtraukti STT: pažeidimai kirs per kišenę

15min iš Belgrado Sportas

Pažymiai Belgrade durimis trinktelėti nesugebėjusiai rinktinei ir jos treneriui

Aktualu

Kaune nupjauta skulptūros galva: policija aiškinasi, kas išniekino kultūrinę vertybę

Aktualu

Molėtų ir Ignalinos savivaldybėse – STT kratos: neskaidriais pirkimais įtariami Liberalų sąjūdžio nariai

24sek

Apie sunkų laikotarpį atsivėręs Domantas Sabonis: „Indianoje man palaima“

Aktualu

Nuteistas plungiškis, visureigį BMW pardavęs buvusio jo savininko prancūzo vardu

Pasaulis kišenėje

Lietuvis skulptorius susižėrė apdovanojimus smėlio skulptūrų festivalyje JAV

Vardai

Monika Šalčiūtė prakalbo apie santykius su Donatu Motiejūnu: „Nežinau, ar draugavau, ar buvau meilužė“

Maistas

Skanus ir šiltas, ir šaltas: purus maltos mėsos apkepas

Vardai

Donatui Montvydui pozavusios žmonos Veronikos nuotrauka – tarsi nuo viršelio: „Jis turi gerą akį“

Aktualu

ES spaudimas suveikė? Lenkija grąžins į pensiją išvarytus Aukščiausiojo Teismo teisėjus

15min iš Maskvos 24sek

Trauma, išbraukusi P.Jankūną iš keleivių į Maskvą sąrašo: kas nutiko kapitonui?

Naujienos

Vardai

Atsisveikinimas su netikėtai išėjusiu Eimuntu Nekrošiumi: „Per anksti, gerokai per anksti...“

Verslas

Vilniaus oro uosto plėtros dilema: gyventojus kamuoja triukšmas, ministeriją – ploto trūkumas

Išrinkite geriausias 2018 metų knygas

Vardai

Į šv. Mišias už Eimuntą Nekrošių rinkosi artimieji, teatro kolegos ir jo kūrybos gerbėjai

15min iš Romos Kultūra

Viskas? Daugiau nebus Nekrošiaus premjerų? Italija netiki...

„Eurolygos diena“: CSKA prieš „Žalgirį“ traukia naują V.Putino palaimintą ginklą (3/4)

15min iš Maskvos 24sek

L.Westermannas – apie skolą Šarui, nuoskaudą Maskvoje ir nuotykį CSKA rūbinėje

Kultūra

Vilniuje atidengtas paminklas XVII a. raketų išradėjui Kazimierui Simonavičiui

Aktualu

Į partijų finansavimo priežiūrą ketina įtraukti STT: pažeidimai kirs per kišenę

15min iš Belgrado Sportas

Pažymiai Belgrade durimis trinktelėti nesugebėjusiai rinktinei ir jos treneriui

Aktualu

Kaune nupjauta skulptūros galva: policija aiškinasi, kas išniekino kultūrinę vertybę

Aktualu

Molėtų ir Ignalinos savivaldybėse – STT kratos: neskaidriais pirkimais įtariami Liberalų sąjūdžio nariai

24sek

Apie sunkų laikotarpį atsivėręs Domantas Sabonis: „Indianoje man palaima“

Aktualu

Nuteistas plungiškis, visureigį BMW pardavęs buvusio jo savininko prancūzo vardu

Pasaulis kišenėje

Lietuvis skulptorius susižėrė apdovanojimus smėlio skulptūrų festivalyje JAV

Vardai

Monika Šalčiūtė prakalbo apie santykius su Donatu Motiejūnu: „Nežinau, ar draugavau, ar buvau meilužė“

Maistas

Skanus ir šiltas, ir šaltas: purus maltos mėsos apkepas

Vardai

Donatui Montvydui pozavusios žmonos Veronikos nuotrauka – tarsi nuo viršelio: „Jis turi gerą akį“

Aktualu

ES spaudimas suveikė? Lenkija grąžins į pensiją išvarytus Aukščiausiojo Teismo teisėjus

15min iš Maskvos 24sek

Trauma, išbraukusi P.Jankūną iš keleivių į Maskvą sąrašo: kas nutiko kapitonui?

Vardai

Ypatingos

07:48
07:40

Gera keliauti kartu

Sveikata

Būk nesustabdoma