Spektaklio veiksmas vyksta 1940 metų vasarą Lietuvos pasienio mieste Kybartuose, greta Marijampolės. Prezidentas A.Smetona palieka Kauną, o jo amžinas oponentas, buvęs bendražygis ir nesutaikomas priešas A.Voldemaras, grįžta skubiai iš Berlyno į Tėvynę. Scenoje vaizduojamas šių dviejų iškilių asmenybių susitikimas, kuris istoriškai neįvyko.
Spektaklio režisieriaus V.Balsio teigimu, pjesės autorius G.Jankus pateikia menamą, tačiau labai įtikinamą sceninį įvykį, kuris paremtas menine kalba ir aistringu istorinių priežasčių, kas kaltas dėl Lietuvos likimo 1940 metais, ieškojimu.
Autorius per personažus kreipiasi į žiūrovą, pateikdamas faktus, įvykius, klausimus – kodėl Lietuva nepasipriešino okupacijai, ar buvo nors menkiausia galimybė, kitas kelias, išgelbėti nepriklausomos Lietuvos valstybės suverenitetą? Ar buvo galima išvengti masinių trėmimų, naikinimo, išlikti laisviems?
Spektaklyje keliami klausimai labai aktualūs ir šiandien: ar Lietuvai gali pasikartoti tokio masto agresija, ar pati Lietuva sprendžia savo tautos pasirinkimą ir likimą? O gal mes tik marionetės didžiųjų valstybių žaidime?
„Suvaidinti A.Smetoną – didžiulis iššūkis, nes Lietuvoje net mokinukas turi susidaręs įvaizdį, koks buvo A.Smetona. Todėl yra svarbu, kad suvaidintas personažas atitiktų daugelio įsivaizduojamą A.Smetoną, bet kartu nebūtų stereotipiškas, o gyvas ir įdomus. O tai padaryti nėra lengva užduotis“, – kalbėjo Prezidentą A.Smetoną vaidinantis aktorius Ramūnas Šimukauskas.
Spektaklis paremtas aštriu A.Smetonos ir A.Voldemaro konfliktu, tačiau veikia ir trečias personažas – Paternalijus arba Likimas. Jis komentuoja spektaklio veiksmą, keičia pasakojimo aplinkybes, pats persikūnija į J.Pilsudskį, J.Paleckį, A.Hitlerį.
