Ispanijos debiutas Kanų kino festivalyje
Antradienio vakarui žiūrovams siūloma kino juosta, pirmą kartą atstovavusi Ispanijai Kanų kino festivalyje 1953 metais ir laikoma vienu iš ispaniško kino šedevrų.
„Sveiki atvykę, pone Maršale!“ – Lius Garcia Berlanga režisuota satyrinė komedija, puikiai atspindinti istorinį laikmetį ir pasakojanti apie mažą Ispanijos kaimelį. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui į jį atvykęs valdžios atstovas praneša, jog už Maršalo plano įgyvendinimą atsakingi asmenys atvyks iš Amerikos kaimelio aplankyti.
Nors neaišku, kada tiksliai amerikiečiai pasirodys, visų vietinių gyventojų paprašoma ruoštis priėmimui.
Iš pirmo žvilgsnio paprasta istorija iš tiesų yra ir alegorija, su humoru vaizduojanti fašistiniam generolo Francisko Franko režimui paklusnią ispanų tautą, ir antimitas svajonių šaliai – Amerikai. „Sveiki atvykę, pone Maršalai!“ – vienas iš retų to meto filmų, atspindėjusių politines aktualijas, ir netgi praėjęs Franko diktatūros cenzūrą.
Prancūziška Boni ir Klaido istorija
Trečiadienis, pristatantis geriausius prancūzų kino festivalio „Žiemos ekranai“ filmus, šį kartą kvies pamatyti Benoît Jacquot sukurtą dramą „Iki greito“.
Meilės istorija apie devyniolikametę studentę Lili, sekančią paskui mylimąjį, kuris ką tik apiplėšė banką – tai prancūziškoji Boni ir Klaido versija apie laimės ir nuotykių paieškas, paliekant ramų, „teisingą“ gyvenimą ir siekiant atrasti save.
Woody Allen „Kad ir kas benutiktų“
Ketvirtadieniais ir vėl kviečia Woody Allen ir vienas naujausių jo filmų – 40-oji režisieriaus juosta „Kad ir kas benutiktų“. Istorija pasakoja apie Borisą Jelnikovą – ateistą, egoistą, pilną neapykantos žmonėms fizikos profesorių.
Išėjęs į pensiją jis suvokia, kad neišvengiamai ateis diena, kai mirs. Tad nusprendžia nešvaistyti laiko įgrisusiam gyvenimui: palieka žmoną, namus prestižinėje Niujorko vietoje ir išsikrausto į daugiabutį, kad galėtų gyventi bohemiškai.
Besibastydamas gatvėmis Borisas sutinka benamę merginą Melodę, kuri apsigyvena jo namuose. Nepaisant jų amžiaus skirtumo, herojai susituokia, tačiau šeimyninį gyvenimą sujaukia staiga atsiradę Melodės tėvai.
Penktadienį – šiųmečių „Oskarų“ favoritas
Penktadienio „Pasimatyme kine“ romantiškai vakarą praleisti žiūrovai galės su pačiu Anglijos monarchu Jurgiu VI-uoju juostoje „Karaliaus kalba“, šiemet susišlavusioje net 4 „Oskarus“.
Pirmoje XX a. pusėje Anglijos monarchiją ištinka tikras skandalas – karalius Edvardas VIII atsisako sosto, kad galėtų vesti nekilmingą ir išsituokusią moterį. Taip jo brolis, Jurgis VI, tampa Anglijos karaliumi.
Tačiau naujasis monarchas turi rimtą kalbos sutrikimą – karalius mikčioja. Po daugelio nesėkmingų bandymų įveikti mikčiojimą, karaliui imasi padėti logopedas Lajonelis, stačiokiško būdo ir į kompromisus neinantis gydytojas.
Jis taiko daugybę neįprastų, kartais net juoką keliančių būdų išgydyti Jurgio VI negalią: karaliui tenka dainuoti, voliotis ant žemės ir net keiktis. Tačiau šie metodai – žingsniai ligos išgydymo ir tvirtos draugystės link.
Šeštadienį kviečia „Virtuvė sielai“
Šeštadienį pavakaroti vietoje įprastinio baro ar vyninės kvies užsukti „Virtuvė sielai“. Tai – pavadinimas restorano, kurį erdviame sandėlyje turi įkūręs graikų kilmės vokietis Zinosas Kazantzakis.
Tiesa, restoranas neblizga nei aplinka, nei maistu, nei publika ir vos suduria galą su galu. Zinoso santykiai su mylimaja – taip pat neblizgantys, o jai išvykus dirbti į Šanchajų, herojų aplanko ir naujos bėdos: higienos inspekcija dėl netinkamų sąlygų „Virtuvę sielai“ grasina uždaryti...
Filmo režisierius – bene žinomiausias vokiečių turkas Fatih Akin. Lietuviams jis puikiai pažįstamas iš filmų „Galva į sieną“ ir „Iš kitos pusės“. F.Akin komedija „Virtuvė sielai“, parodyta Venecijos kino festivalyje, pelnė specialųjį žiuri prizą.
