Apie ką mes čia
„Abejonė“ („The Doubt“) JAV, 2008 m., 105 min.
Režisierius J.P.Shanley.
Vaidina: M.Streep, Ph.Seymouras Hoffmanas, V.Davis.
Siužetas ir kontekstas
7-ojo dešimtmečio pradžios Amerika. Katalikiškos mokyklos Bronkse direktorė, griežtoji sesuo Aloizija (M.Streep) saugo tradicijas ir mokinius auklėja it koks pitbulis. Jai nepatinka pokyčiai visuomenėje, prasidedančios Bažnyčios reformos ir tų reformų simbolis parapijos kunigas, tėvas Flynas (Ph.S.Hoffmanas). Netikėtai atsiranda puiki proga susidoroti su juo, kai Flynas imasi globoti vienintelį juodaodį mokinį Donaldą (J.Fosteris II). Tokioje superformalioje aplinkoje bet koks poelgis gali atrodyti įtartinas. Tai puiki terpė abejonėms ar gandams. Ypač jeigu kas nors moka jas sužadinti. Kas nugalės prasidėjujiose Flyno ir Aloizijos kovoje, kurios ginklas, nors ir virtualus, gali būti labai efektyvus?
Reziumė ir įvertinimas
Retai pasiseka, kad tą patį savaitgalį kinuose pasirodytų du gausiai apdovanoti ir premijoms nominuoti filmai. Pavyzdžiui, į „Oskarus“ pretenduoja net keturi filmo „Abejonė“ aktoriai. Beje, iš karto galima pasakyti, jog visiškai pelnytai. Tuo, kad M.Streep ir Ph.S.Hoffmanas moka vaidinti, niekas neabejoja. Šiuo atveju jiems padeda ir virtuoziškas scenarijus, paliekantis daug erdvės žiūrovo fantazijai bei apmąstymams. Ir čia, kaip filme „Laimės vaikas“, itin ryškius vaidmenis atlieka antro plano aktoriai. Dramos „Abejonė“ apogėjus – Aloizijos pokalbis su Donaldo motina (V.Davis).
Abejonės – nuolatinis žmogaus gyvenimo palydovas. Kodėl ir kaip jos virsta įsitikinimu ir kuo tai mums gresia? Kodėl mes dažnai skubame teisti, neturėdami akivaizdžių įrodymų ar faktų ir kaip išvengti išankstinio nusistatymo? Filmo autoriai neduoda aiškių atsakymų, bet skatina susimąstyti. Nuo prigimties nepabėgsi. Tačiau tas, kuris abejone, gandais naudojasi kaip ginklu, paversdamas juos įsitikinimu, galiausiai pats labiausiai nukentės. Štai kodėl ir bažnyčia turi keistis, nes dogma ir aklas tikėjimas prieštarauja žmogaus prigimčiai ir ardo sielos harmoniją.
Įvertinimas 4/4
Namai pragarai
Apie ką mes čia
„Nerimo dienos“ („Revolutionary Road“) JAV, 2008 m., 120 min.
Režisierius S.Mendesas.
Vaidina: K.Winslet, L.Di Caprio, K.Bates.
Siužetas ir kontekstas
Visuomenės ląstelė šeima – terpė, kurioje subręsta didžiausios tragedijos. Todėl šeimos santykių analizė – dėkinga medžiaga talentingam režisieriui. Tokiam kaip S.Mendesas. Dramoje „Nerimo dienos“ jis vėl piešia šeimos portretą neišsipildžiusių lūkesčių interjere, kaip tą darė dramose „Amerikos grožybės“ ir „Maži vaikai“.
Frenkas (L.Di Caprio) ir Eipril (K.Winslet) susituokia. Gimsta du vaikai. „Kokia graži šeima!“, -žavisi aplinkiniai. Bet svarbiausia – ne įvaizdis, o kasdieninio gyvenimo harmonija. Ją sunku pasiekti, kai žmogaus prigimtis trokšta kažko daugiau. Norisi įspūdžių, reikšmingų darbų, gyvenimo pilnatvės pojūčio. Eipril nori būti aktorė, o tėra namų šeimininkė. Frenkas dirba nemėgstamą darbą. Kažką reikia keisti, siekiant išgelbėti santykius ir savo sielas. Eipril pasiūlo kraustytis gyventi į Paryžių. Frenkas padvejojęs sutinka, bet trečias nėštumas sužlugdo ir šitą planą. Juolab kad Frenkui darbe pasiūlo paaukštinimą. Tačiau burtas mestas. Judviejų tvarkingai nubodus gyvenimas pavirsta pragaru...
Reziumė ir įvertinimas
Štai kaip iš tiesų gali atrodyti Amerikos svajonė. Gyvenimas steriliuose, suvienodėjusiuose priemiesčiuose, toli nuo kultūrinio didmiesčio centro žlugdo žmonių likimus. Tai tikras „suvidurkinto“ gyvenimo konvejeris, teigia S.Mendesas, rodantis į darbą skubančius skrybėlėtus valdininkų klonus - tarsi iš Kafkos kūrinių. Nenuostabu, jog kartais mėginama pasipriešinti likimui. Taip į Maskvą kažkada veržėsi A.Čechovo „Trys seserys“, tikėdamosi ištrūkti iš sielą žudančios kasdieninio gyvenimo beprasmybės. Tą mėgino pakartoti Eipril. Už gražių, prabangių namų sienų vyksta dramos, kai žmonės nežino, ko nori iš partnerio, neranda gyvenimo tikslo. Kokia gyvenimo prasmė ir kaip įveikti rutiną? Tokios mintys anksčiau ar vėliau užplūsta kiekvieną. Norisi kažko griebtis, bet baisoka. Tačiau neviltis kartais nugali baimę. Tuomet ateina metas revoliucijai, „gėlių vaikams“. Vienuoliai parduoda „ferrari“ ir kitaip eksperimentuoja su gyvenimu. Nes jis praeis, o jūs liksite su neišsipildžiusiomis svajonėmis ir džiaugsmo neteikiančiais pinigais.
Įvertinimas 4/4
