Apie ką mes čia
„Keista Bendžamino Batono istorija“ („The Curious Case of Benjamin Button“), JAV, 2008m., 145 min. Režisierius Davidas Fincheris. Vaidina: B.Pittas, C.Blanchett, T.Swinton.
Įvertinimas 2/4
Siužetas ir kontekstas
1918 metais Amerikoje gimsta keistas kūdikis. Jis susiraukšlėjęs it senukas ir atrodo, kad neturi jokių šansų išgyventi. Pasibaisėjęs tėvas Tomas Batonas (J.Flemyngas) juo atsikrato. Kūdikį suranda ir jį ima globoti gailestinga juodaodė moteris Kvynė. Netrukus paaiškėja, kad vaikas, jau gavęs Bendžamino vardą, jaunėja. Jo gyvenimo laikrodis tiksi priešinga kryptimi. Nepaisant šito, Bendžaminas (B.Pittas) sugeba prisitaikyti prie aplinkos ir netgi patiria dvi dideles meiles savo gyvenime. Jo gyvenimo finišas bus toks pat keistas, kaip ir startas.
Reziumė ir įvertinimas
Filmas „Keista Bendžamino Batono istorija“ nominuotas net trylikai „Oskarų“. Sunku suprasti, kuo jis sužavėjo Akademijos narius. Tai elegantiškas, gražiai nufilmuotas epas, pagardintas skystoka filosofija apie atsitiktinumų reikšmę mūsų gyvenime. Fantastinė idėja apie fiziškai jaunėjantį žmogų nepakankamai išnaudojama, o ir pats B.Pittas nesugeba pademonstruoti personažo unikalumo. Išreikšti senstančio proto jaunėjančiame kūne dramatizmo, santykių su mylimais žmonėmis efemeriškumo. Galbūt jam trukdė storas grimo sluoksnis?
Bendžaminas dalyvauja savo gyvenime it koks atsitiktinis praeivis, susitaikęs su likimu. Filmas aiškiai per ilgas, nors režisierius mėgina įpinti pagyvinančių elementų, pasiskolintų tarsi iš filmo „Amelija iš Monmartro“ ir netgi nebyliojo kino laikų komedijų. Ši istorija labiausiai primena „Forestą Gampą“, tik be humoro. Mat scenarijaus autorius tas pats. Trumpai sakant, autoriai pasirinko pernelyg rimtą toną ir nuosekliai bei dekoratyviai papasakojo vieno žmogaus keisto gyvenimo istoriją. Ką nors daugiau joje įžvelgti sudėtinga.
Blogas sapnas
Apie ką mes čia
„Muškietininkai grįžta!“ Rusija, 2009m., 110 min. Režisierius Georgijus Jungvaldas – Klikevičius. Vaidina: M.Bojarskis, V.Smechovas, A.Freindlich.
Įvertinimas 1/4
Siužetas ir kontekstas
Prieš 30 metų tuometinėje Sovietų Sąjungoje pasirodė trijų dalių kostiuminis nuotykių TV filmas „D‘Artanjanas ir trys muškietininkai“, sukurtas pagal A.Diuma romaną. Viskas buvo gražu, aistringa, įdomu. Gimė smagus ir kokybiškas produktas. Deja, kažkas sugalvojo dar kartą pasinaudoti žavia komanda: d‘Artanjanu (M.Bojarskis), Atu (V.Smechovas), Portu (V.Smirnickis), Aramiu (I.Staryginas) ir kitais veteranais. Taupydami pinigus, naujosios versijos autoriai nebandė atjauninti aktorių plastinėmis operacijomis. Netgi siužetas liko daugmaž tas pats. Senstelėjusiai karalienei (A.Freindlich) reikia žūt būt iš Anglijos atgabenti jos brangenybes, kurias pavogė kardinolas Mazarinis.
Šalyje – krizė ir būtina skubiai papildyti biudžetą. Kadangi visi keturi muškietininkai mirę, juos pakeičia jų vaikai. Mirę herojai stebi atžalas iš rojaus, o kai situacija priverčia, Dievulis leidžia jiems prisikelti iš mirusiųjų ir padėti vaikams atlikti užduotį. Visi laimingi ploja, šoka ir dainuoja. Net nevidonas Leonas (V.Nagijevas) staigiai persiauklėja, suradęs savo tikrą tėtį.
Reziumė ir įvertinimas
Tiesą sakant, už tokį jovalą, kurį sunku vadinti scenarijumi, reiktų duoti į snukį. Ekrane – saviveikla. Žanras? Nuotykių komedija su dramos, farso ir miuziklo elementais. Aktoriai vaidina kaip mėgėjai, šaržuodami personažus. Akivaizdu, kad montuotojas, operatorius, netgi kaskadininkai irgi dirbo už pusę kainos. Geriausiu atveju toks filmas tinka tik TV ekranui.
Pagirti galima tik garso takelį bei dainas, iš kurių būtų galima padaryti neblogą miuziklą. Maždaug tokį, kaip Rusijos TV nufilmuotas „Figaro vedybas“ su F.Kirkorovu. Filmo „Trys muškietininkai“ autorių didžiausia nuodėmė – kultivuodami autokanibalizmą, jie sugadino tuos gražius prisiminimus, kuriuos kelia originali filmo versija.
