„Mane įkvėpė tikri įvykiai, įvykę Lenkijos mieste Olštyne, kai miesto meras seksualiai priekabiavo prie savo darbuotojos. Pagalvojau, kad tai yra puikus būdas per tikrą įvykį atskleisti poros santykius ir meilės atradimus, – apie filmą „Myliu“ pasakojo Lenkijos režisierius Slawomiras Fabickis. – Aš tikiu meile ir mano herojai po didelio sukrėtimo pagaliau pradėjo kalbėtis ir ieškoti šanso išsaugoti meilę. Vadinu tai suklastota laiminga pabaiga.“
Visai kitokią kino juostą „Mano šuo Kileris“, pasakojančią apie jaunuosius neonacius, pristatė Slovakijos režisierė Mira Forney, vaidinti filme pakvietusi neprofesionalius valkataujančius paauglius.
„Dvejus metus dariau tyrimą ir domėjausi neonaciais, kalbėjausi su jais, bandžiau juos suprasti. Galiausiai nusprendžiau kurti vaidybinį filmą, kuriame jie vaidintų ne save. Mes sutarėme, kad jie parodys man savo gyvenimą ir papasakos, ką apie jį galvoja, o aš jį parodysiu, taip, kaip aš matau. Tai kartu buvo ir socialinis projektas – džiaugiausi vėliau pastebėjusi, kad jų požiūris ir gyvenimas keičiasi“, – pasakojo menininkė.
Konkursinėje programoje varžosi ir Rumunijos žiūrovų simpatijas pelnęs filmas „Apie sraiges ir žmones“.
„Komunizmo griūtis mūsų šalyje buvo labai brutali, žmonės buvo labai naivūs ir idealistai. Vyresnieji tikėjo, kad geresnio gyvenimo jie sulauks labai greitai, tačiau dauguma jų patyrė dideles katastrofas savo asmeniniuose gyvenimuose, kai už dyką buvo parduodami didžiuliai fabrikai ir šimtai žmonių liko be darbo. Norėjau savo filme tai užfiksuoti ir priartėti prie tų žmonių“, – pasakojo filmo režisierius Tuboras Giurgiu.
Absurdišką daugiavaikių mamų grožio konkursą vaidybiniame filme „Nenustok šypsotis“ parodė Gruzijos režisierė Rusudan Chkonia.
„Baisiausia, kad Gruzijoje iš tiesų vyksta tokie konkursai, kuriuose sunkiai gyvenančios moterys yra žeminamos dėl pinigų“, – apgailestavo filmo aktorė Olga Babluani.
 |
| Tudor Giurgiu |
Serbų režisierius Miroslavas Terzičas pristato filmą „Išganymo gatvė“, kuriame nusifilmavo garsusis aktorius Rade Šerbedžija.
„Šis filmas pasakoja gerą istoriją, o įdomiausia, kad ji paremta tikrais faktais. Per Balkanų karą kai kurie serbų policininkai iš tiesų buvo sukūrę grupuotę, kuri vykdė žiaurius nusikaltimus Bosnijoje ir Kroatijoje. Įdomu, kad tai parodyti nusprendė Serbijos režisierius“, – mintimis dalijosi aktorius.
Tikrą tėvo meilę sūnui narkomanui filme „Rokeris“ nusprendė parodyti kitas rumunų režisierius Marianas Crisanas.
„Kelerius metus stebėjau grupę narkomanų, vartojančių heroiną, ir atkreipiau dėmesį į jų tėvus. Tai įkvėpė mane parodyti narkomanų pasaulį per mylintį tėvą, – pasakojo kino kūrėjas. – Man atrodo filmą reikia kurti kaip meną, o ne kaip komercinį produktą, svarbu kalbėti apie tai, kas tau iš tiesų svarbu.“
 |
| Marian Crisan |
Meditacinį filmą „Krivina“ apie emigranto savęs paieškas sukūrė Kanadoje nuo dešimties metų gyvenantis bosnis Igoris Drljaca.
„Filmas man buvo kaip terapija – jame iškėliau temas, kurios man svarbios“, – prisipažino menininkas.
Taip pat konkursinėje programoje geriausiu filmu pretenduoja tapti ukrainiečių kino juosta „Rytų nostalgija“, bulgarų „Chameleono spalvos“, lenkų „Mamos liūdesys“, keturių šalių koprodukcija „Sarajevo vaikai“ ir lietuviškoji „Aurora“. Nugalėtojai paaiškės jau ketvirtadienį per festivalio „Kino pavasaris“ uždarymo ceremoniją.
 |
| Rade Šerbedžija |
