Režisierius P.Pawlikowskis paliko Lenkiją būdamas vaikas – su tėvais išvyko į Angliją, kur susipažino su dramaturge Rebecca Lenkiewicz. Kurdamas dokumentiką Anglijos televizijai, P.Pawlikowskis pradėjo ir savo režisūrinę karjerą anglų kine. Sukūrė keletą neblogai įvertintų filmų „My Summer of Love“ (2004), „The Woman in the Fifth“ (2012). Tačiau tik „Ida“ pastūmėjo režisieriaus karjerą šitaip aukštai.
Daug kino mėgėjų nuvertino „Idą“ ir atidavė savo balsus rusų gigantui – Andrejaus Zviagincevo filmui „Leviatanas“. Nors filmas sulaukė daug neigiamų Lenkijos gyventojų atsiliepimų dėl netikslumo istorijoje, vis dėlto „Ida“ pelnė apdovanojimą, kuris tikrai bus įrašytas į Lenkijos kino istoriją.
Filmo veiksmas vyksta 1960 metais, kai nacių okupacijos pėdsakas dar yra matomas Lenkijos gyvenime. Našlaitė Ana (aktorė Agata Trzebuchowska) – įžadus ketinanti priimti vienuolė, kuri gauna laišką iš paskutinės likusios giminaitės – tetos Vandos (aktorė Agata Kulesza), todėl įkalbėta ryžtasi ją aplankyti ir sužinoti kuo daugiau apie savo tėvus bei surasti jų kapus.
Dauguma taip priprato prie amerikietiškų dramų, kuriose gausu veiksmo ir nesibaigiančių dialogų, kad pasirodžius „Idai“ dauguma žiūrovų, lengvai tariant, liko nustebinti filmo paprastumo ir atmosferos. Visą filmą galime stebėti Anos savęs paieškas ir charakterio vystymąsi. Nors filmas pasakoja gana paprastą istorija, tačiau jo dramatiškumas ir grožis atsiskleidžia dėl puikios režisūros.
Nors filmas pasakoja gana paprastą istorija, tačiau jo dramatiškumas ir grožis atsiskleidžia dėl puikios režisūros.
Anos, kaip vėliau iš savo tetos Vandos ji sužino, tikrasis vardas yra Ida ir apskritai ji yra žydų kilmės. Nors filmas trunka tik 83 minutes, tačiau siužetas atrodo labai ilgas, o lėtumo įspūdį padeda sudaryti ir dialogų stoka. Režisierius nenorėjo prikrauti nereikšmingų pašnekesių, todėl kiekvienas ištartas sakinys yra svarbus istorijos rutuliojimuisi.
„Ida“ taip pat yra filmas apie dvi skirtingas asmenybes, siekiančias to paties tikslo. Jautri ir sutrikusi katalikė atsiduria intelektualios ir sunkiai dirbančios teisininkės, kuri nekenčia to, ką paliko karas, kompanijoje. Jos stengiasi pažinti viena kitą ir išlaikyti testus, kuriuos pačios ir sukūrė. Filmas toks stiprus dramine prasme, kad įtampa juntama kiekvieną minutę.
Prie filmo sėkmės prisidėjo ir jo vizualumas. Filmas yra juodai baltas bei nufilmuotas senuoju 4:3 formatu. Filmo stipriausioji pusė yra puiki kinematografija ir jos suderinamumas su istorija. Ramybės jausmą sukūrė tai, jog filmas atrodo kaip vienas nejudantis kadras.
Lukaszas Zalas ir Ryszardas Lenczewskis atliko nuostabų darbą, įamžindami Idos kelionę savęs link: kadruotė paprastai nukreipta taip, kad Idą matome ne jos centre, bet kampuose. Dėl šio subtilaus kūrinio kinematografai ir buvo nominuoti „Oskarui“ už geriausią metų kinematografiją.
Filmo gerbėjai jau pradėjo debatus dėl to, kas paliko didesnį įspūdį: ar pasileidusi alkoholikė Vanda, ar tikėjimo vedama Ida. Iš pirmo žvilgsnio žiūrint, Vanda pasirodė daug stipresnė ir atkaklesnė moteris, daug mačiusi gyvenime. Tai vienas tų personažų, kurie turėtų būti prisimenami kino istorijoje. A.Kulesza yra Lenkijos teatro ir kino veteranė, turinti ryškius veido bruožus ir sugebanti juos panaudoti, kai to reikia – aktorės įamžintas Vandos personažo žvilgsnis priverčia pasijusti nemaloniai.
Ida taip pat nėra statiškas personažas. Nors ji ir atrodo tyli, gal net nuobodi ir lengvai nuspėjama, tačiau tai tik dar labiau sustiprino kontrastą tarp Idos ir Vandos. Sunku patikėti, kad Idą įkūnijusi A.Trzebuchowska yra feministė ir „hipsterė“, kuri buvo atrasta režisieriaus P.Pawlikowskio draugo vienoje iš Varšuvos kavinių. Tiesa, aktorė sutiko filmuotis tik po ilgų derybų su režisieriumi.
Apibendrinant, P.Pawlikowskio filmas „Ida“ – tai jausminga ne šių dienų drama, priverčianti atsakyti į klausimus, susijusius su religija, politika ir istorija. „Ida“ yra vienas iš šedevro kategorijai priskiriamų filmų ir jeigu mes atsimename geriausius filmus pagal dešimtmečius, „Idą“ atsiminsime kaip stiprų savo laikmečio dramos pavyzdį.
Filmą galite pamatyti čia.
