Nidos Kultūros centro salėje „Agila“ nemokamai bus rodomi geriausi pastarųjų metų lietuvių, mūsų artimiausių kaimynų latvių ir estų pilnametražiai ir trumpametražiai vaidybiniai bei dokumentiniai filmai, taip pat kino klasika. Iš viso pamatysime po 6 estų ir lietuvių, 4 pilno metražo ir 4 trumpo metražo latvių kino kūrėjų juostas.
Taip pat išvysime ir kitų Baltijos kaimynių, festivalyje dalyvaujančių viešnių teisėmis, – du Lenkijos filmus ir du aktualiosios dokumentikos filmus, sukurtus Vokietijos televizijos ir radijo kanalo „Deutsche Welle“.
Ankstesniuose festivaliuose žiūrovai jau matė Danijos, Švedijos, Suomijos, Vokietijos režisierių darbus, o štai vienas iš didžiausių pasaulyje transliuotojų – vokiečių radijo ir televizijos kanalas „Deutche Welle“ – pirmą kartą su savo filmais oficialiai dalyvaus lietuviškame kino festivalyje. Vokiečių kino kūrėjų dokumentiniai filmai ypač aktualūs.
„Vienas iš tų filmų pasakoja apie tuos klestinčios Europos gyventojus, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių ryžtasi kalbėti bekompromisę tiesą apie gyvenimą savo šalyje, apie valdžios veiksmus, nuslėptus nuo visuomenės įvykius ir jų pasekmes. Manau, kad toks filmas aktualus ir Lietuvai. Kitas filmas – apie pabėgėlius. Ši tema dabar visus labai jaudina, o kai kurias šalis ir skaudžiai paliečia. Manau, ir mums laikas daugiau tam skirti dėmesio,“ – pranešime cituojamas festivalio vadovas ir įkūrėjas, kino režisierius Gytis Lukšas.
Tradiciškai kino mylėtojai galės išvysti lietuvių, latvių ir estų kino klasikos. Demonstruojami tik kruopščiai restauruoti ir skaitmenizuoti senieji vaidybiniai filmai. Tai latvių režisieriaus Leonido Leimanio 1969 m. drama „Mano turtinga ponia“, estų režisieriaus Olavo Neulando 1979 metų drama „Lizdas vėjyje“, ir apklausos metu 1997 metais žiūrovų bei kritikų geriausiu Lietuvoje pripažintas lietuviškas filmas – režisierių Algirdo Dausos, Almanto Grikevičiaus drama „Jausmai“ (1968 m.).
Kaip ir kasmet festivalio metu veiks didelio populiarumo sulaukusi vaikų animacijos mokyklėlė, kurią ves patyrę šio žanro meistrai, o jai pasibaigus vaikų sukurtą animacinį filmą, inspiruotą lietuvių tautosakos, tradiciškai išvysime dideliame ekrane. Šių metų mokyklėlėje bus naujovių – vaikai mokysis ne tik piešti, bet ir kitokios animacijos technikos, be to, mažuosius kūrėjus dažniau išvysime viešumoje.
„Šiais metais sugalvojome net mokyklėlės formą pakeisti: vaikai daugiau bus gatvėse, aikštėse, daugiau klajos su pačių padarytomis lėlėmis. Tai galėtų būti įdomu ne tik vaikams ir tėveliams, manau, tai sudomins ir visus praeivius. O toks yra mūsų tikslas – sudominti šiuo renginiu visus tuo metu atostogaujančius“, – sako Gytis Lukšas.
Simboliška, kad „Baltijos bangos“ atidarymas kiekvienais metais vyksta Baltijos kelio dieną, rugpjūčio 23-iąją.
Festivalio siekis – išsaugoti trijų Baltijos kaimynių kino kūrėjų draugystę, skatinti ir inspiruoti bendrus kino projektus (džiugu, kad jų daugėja). Šis festivalis lietuvių žiūrovams suteikia retą progą susipažinti su artimiausių kaimynų kinematografu, kurį retai kada išvysi didžiuosiuose šalies ekranuose.
Visi festivalio filmai bus demonstruojami originalo kalba su lietuviškais bei angliškais subtitrais.
