Janas – profesionalus bedarbis. Į valias pamiega, nuvažiuoja į barą. Iš baro grįžta namo, parsiveda draugų, parsineša gėrimų. Ir taip jau kelerius metus, nes darbo šiaurės Suomijos kaime nėra. O ir ieškoti tingisi. Vieną rytą Jano mergina Inari duoda jam pinigų, kad nupirktų skaitmeninį televizijos imtuvą. Bet Janas nesugeba net šito. Inari netenka kantrybės. Ji paskelbia ultimatumą: arba imtuvas, arba išaušus ji išsikrausto.
Janas – principingas vyras. Gūdžią šiaurietiškos žiemos naktį jis su draugais išsirengia į Rovaniemio miestą. Pakeliui trijulės tyko kliūtys, pavojai ir pagundos. Kelią pastoja piktavaliai, vilioja sirenų giesmės. Kelionės tikslas kaip miražas čia artėja, čia tolsta. Vaikinams prireikia daug drąsos. Kažkur Laplandijos pusnynuose Janas supranta, kad į priekį šioje kelionėje jį stumia ne principai, o meilė. Filmas primena, kokie trapūs gyvenime yra žmogiški santykiai.
„Laplandijos odisėja” – tai nelėkštas suomių pasišaipymas iš savęs. Visko čia yra – ir trys bedarbiai draugai lyg trys broliai. Ir moteriškas noras – „nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką“. Ir blogiukai, kurie vis trukdo tą norą išpildyti. Ir kryžkelė su trimis rodyklėmis, kur tenka staigiai apsispręsti, kuria kryptimi pasukti. Žodžiu, gera humoro dozė garantuota.
Filmas rekomenduojamas tiems, kas nepavargo tyrinėti Suomijos ir jos gyventojų fenomeno. Situacijos, kurios atrodo išgalvotos nuo pradžios iki pabaigos, suomiams yra gerai pažįstamos realybėje. „Laplandijoje yra tokių vietų, kur bedarbiai sudaro 40 procentų visų gyventojų. Žiemą saulės nėra. Vasarą ji nenusileidžia, žmonės negali miegoti ir kraustosi iš proto. Aš visada galvodavau, kaip jie ten gyvena. Tačiau susitikęs su vietiniais supranti – čia veikia suomiškas perkele. Žodis perkele neišverčiamas. Kartais jis vartojamas kaip keiksmažodis, tačiau tikroji jo reikšmė yra kažkas tarp ištvermės, valios jėgos ir dievų plūdimo. Laplandijos žmonės turi tą perkele. Didžiausias netikša gali pasirodyti esąs didvyris. Aršiausias cinikas gali turėti viltį. Štai apie ką pasakoja „Laplandijos odisėja“ – apie perkele“, – sako filmo režisierius.
Dome Karukoski gimė 1976 metais Kipre. Persikraustė į Suomiją, kai jam buvo ketveri. Jo mama yra suomių žurnalistė, o tėvas – amerikiečių aktorius George’as Dickersonas. 1999 metais įstojo į Helsinkio meno ir dizaino universitetą. Studijavo režisūrą, jo baigiamasis filmas – „Gražuolė ir šunsnukis“ (2005). Lietuvoje jis pažįstamas iš filmų „Tamsiųjų drugelių namai“ ir „Uždraustas vaisius“.
Filmas „Laplandijos odisėja“ Huezo Alpių komedijų festivalyje apdovanotas didžiuoju prizu ir prizu už profesionalumą. 2011 m. „Jussi“ apdovanojimai (Suomija): geriausias filmas, geriausias režisierius, geriausias scenarijus ir publikos prizas; nominacijos už geriausią vaidybą ir kostiumų dizainą. Dalyvavo Tarptautinio Briuselio kino festivalio konkursinėje programoje, Filadelfijos kino festivalyje pripažintas geriausiu vaidybiniu filmu ir pelnė žiuri apdovanojimą. Tarptautiniame Trojos kino festivalyje „Festróia“ (Portugalija) – pelnė „Sidabrinio delfino“ apdovanojimą už geriausią operatoriaus darbą.
