TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

M.Hazanavicių sukurti filmą apie Godard'ą paskatino egzistencinė krizė

Michelis Hazanavicius 15min iš Kanų
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Michelis Hazanavicius
Šaltinis: 15min iš Kanų
0
A A

Prieš porą metų Vilniaus kino festivalyje lankėsi odę kinui – gausiai apdovanotą nebylią dramą „Artistas“ – sukūręs lietuviškų šaknų turintis prancūzų režisierius Michelis Hazanavicius. Po 5 „Oskarus“, 3 „Auksinius gaublius“ ir dar per 150 įvairiausių apdovanojimų ir tiek pat nominacijų pelniusio „Artisto“ M.Hazanavicius užsibrėžė ambicingą tikslą – sukurti karinę dramą „Ieškojimai“.

Tačiau, kaip sako pats režisierius, tai, kaip pasaulis priėmė „Ieškojimus“, panardino jį į depresiją, iš kurios jis išsigelbėjo radęs idėją naujam filmui. Tai įvyko perskaičius aktorės Anne Wiazemsky autobiografiją „Un an apres“. A.Wiazemsky buvo antroji prancūzų „Naujosios bangos“ pionieriaus Jeano-Luco Godard'o žmona. Taip gimė „Le Redoutable“ – apie šių dviejų kino žmonių aistringą meilę pasakojantis M.Hazanaviciaus filmas.

Šiuo metu vykstančiame Kanų festivalyje įvyko „Le Redoutable“ premjera, filmas dalyvauja festivalio konkursinėje programoje. Jame vaizduojamas laikotarpis apima dešimtmetį nuo 1967 iki 1979 m., į kurį patenka ir 1968 metų Prancūzijos neramumai: masinės studentų demonstracijos, riaušės, streikas. Tuomet Godard'as (akt. Louis Garrelis) jau buvo pristatęs pasauliui „Iki paskutinio atodūsio“ ir kitus savo žymiuosius filmus, tad buvo puikiai pažįstamas. Tačiau ne tik kaip režisierius, bet ir kaip visų sukilimų politinis aktyvistas, tad tiek pat gerbiamas, kiek ir nekenčiamas. Kaip filme jam sakė A.Wiazemsky (akt. Stacy Martin), „tu atstūmei visą pasaulį, o dabar nori būti mylimas“.

Kanuose viešintis M.Hazanavicius žurnalistams pripažino, kad tai filmas apie dviejų žmonių meilę, tiksliau apie tai, kaip vienas jų per savo aroganciją ir radikalumą tą meilę nužudo.

Keletas M.Hazanaviciaus pasisakymų apie savo naujausią filmą, kuris prancūzams ir Godard'o sekėjams gali būti itin jautrus: prancūzų „Naujosios bangos“ pradininkas jame pateikiamas ne pačiomis šviesiausiomis spalvomis.

– Kiek šiame filme Godard'o ir kiek jūsų? Ar radote jus siejusių dalykų?

– Idėja sukurti šį filmą, o vėliau ir pats procesas ištraukė mane iš kūrybinio dugno, kuriame buvau atsidūręs po filmo „Ieškojimai“ nesėkmės. Apskritai, manau, kad kiekvienas režisieriaus filmas yra apie jį patį. „Le Redoutable“ vaizduojamas Godard'o gyvenimo laikotarpis – jo egzistencinė krizė. Galbūt tai ir buvo pagrindinis kabliukas, kuris mane privertė atkreipti dėmesį į A.Wiazemsky biografiją kaip į galimą naujo filmo medžiagą. Tada, kai skaičiau, mano savijauta buvo panaši į tą, kurią, kaip savo tuometinio vyro būseną, aprašo A.Wiazemsky. Kartu – tai ir labai smagūs atsiminimai. Godard'o asmenybė, jo sarkazmas labai tiko komedijos žanrui.

Koks Godard'as jūsų filme?

– Jis kompleksuotas, kategoriškas, nenuspėjamas, kandus, piktas, tikra rakštis. Tačiau jis vertas pagarbos vien todėl, kad buvo ištikimas savo radikalioms politinėms pažiūroms iki galo, nors tai jam ir kainavo skyrybas su mylima moterimi. Tačiau iš visų tų jo savybių kyla ir komizmas. Jam būdingas aštrus humoro jausmas man, kaip režisieriui, buvo labai naudingas.

– Ar tai filmas apie Godard'ą?

– Tai filmas apie meilę. Nesistengiau šio, ypač prancūzams ir sinefilams puikiai pažįstamo žmogaus pavaizduoti kuo realistiškiau. Paėmiau ryškiausias jo būdo savybes, filmų estetiką, biografinius faktus, tačiau mano filme jis – pop ikona, kino judėjimo pionierius, A.Wiazemsky vyras.

Ar Godard'as buvo informuotas apie šį filmą?

– Žinoma, iš karto jam pranešiau, kad planuoju kurti filmą, kurio centre bus jo ir A.Wiazemsky santykiai. Tačiau atsakymo į savo laišką nesulaukiau. Tačiau, prasidėjus filmavimams, jis paprašė galimybės perskaityti scenarijų. Iš karto jį nusiunčiau. Tačiau iki šiol nežinau, ar jis skaitė. Vėliau, kai filmas buvo baigtas, pasiūliau jį pažiūrėti, tačiau ir tuomet – tyla.

Žinau, kad jis gyvena mažame Šveicarijos kaime ir nėra linkęs per daug artimai bendrauti. Juk 2010 m. jis net neatvyko atsiimti „Oskaro“, kuris jam buvo skirtas už gyvenimo pasiekimus. Žinoma, buvau pasiruošęs pačiam blogiausiam jo įvertinimui, kurį bet kada galiu iš jo išgirsti.

Filme vaidina jūsų žmona Berenice Bejo. Ar sunku buvo rasti aktorių Godard'o vaidmeniui?

– Louis Garrelio tėvas Philippe'as Garrelis taip pat priklauso prancūzų „Naujosios bangos“ judėjimui. Jau rašydamas scenarijų galvojau apie L.Garrelį. Baigęs paskambinau jam ir pasiūliau vaidmenį. Tačiau abejojau, ar jis sutiks. Apie tai išgirdęs jo tėvas pasakė, kad tai tas pats, kas prisiekusiam katalikui siūlyti suvaidinti Jėzų Kristų ir bijoti, kad jis nesutiks. Labai džiaugiuosi L.Garrelio Godard'u.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau