Filme „Laiškai Sofijai“ M.K.Čiurlionis atsiskleidžia kitoje šviesoje – ne tik kaip talentingas menininkas, bet ir kaip mylintis ir klystantis žmogus. Filme yra scena, kurioje M.K.Čiurlionis, padauginęs šampano, išduoda savo mylimąją Sofiją su dviem moterimis. „Gerai, kad Čiurlionis parodytas kaip kenčiantis, ieškantis, klystantis ir jo asmenybė nėra sakralizuojama“, – režisieriaus sumanymą kitaip pavaizduoti lietuvių kompozitorių ir dailininką pakomentavo pagrindinio vaidmens atlikėjas Rokas Zubovas.
„Šis filmas žymi tam tikrą simptomą – užsienio autoriai domisi lietuviškomis realijomis. Džiugu, jog užsieniečius domina ne tik iš Lietuvos kilęs Hanibalas Lekteris“, – filmą pristatė televizijos laidų vedėjas Rytis Zemkauskas.
Anglijoje ir JAV didelio pasisekimo sulaukusiame filme vaidinęs R.Zubovas lietuvių genijaus kūrinius filme atliko gyvai. Norėdamas būti kuo panašesnis į M.K.Čiurlionį, R.Zubovas susidūrė su iššūkiais: jam teko ne tik mokytis aktorystės meno, bet ir numesti daug svorio bei tapti žaliavalgiu, valgyti tik termiškai neapdorotą maistą. Aktorius yra kairiarankis, bet tapyti ir kirsti malkas filme teko dešine ranka. Niekur anksčiau nevaidinusiam R.Zubovui profesinius patarimus dalino lietuvių kompozitorių ir dailininką filme „Žalčio karūna“ suvaidinęs Valentinas Masalskis.
„Paskambinau jam paklausti, ar galiu vaidinti ir jis atsakė, kad kine taip, o teatre ne. Jis man daug padėjo, paaiškino ir papasakojo, ką darė neteisingai, kai pats vaidino M.K.Čiurlionį. Kai klausinėdavau žmonių, ką daryti, kad M.K.Čiurlionį suvaidinčiau geriau, esu sulaukęs patarimo nesišypsoti. Ir iš tiesų, filme šypsausi mažai“, – patirtimi ekrane įkūnijant lietuvių kompozitorių ir dailininką dalinosi R.Zubovas.
Filmavimo aikštelėje R.Zubovas kolegas stebino savo muzikiniu talentu: „Vienas iš specifinių bruožų filmavimuose yra tai, jog svarbiausia – išmokti laukti, kol keičiasi scenografija aktoriai, makiažas. Kai laukdavau, tada ir grodavau. Taip ir pačiam būdavo linksmiau ir aktorius pralinksmindavau.“
„Niekada į M.K.Čiurlionį nežiūrėjau kaip į personažą – visada į jį žvelgiau kaip į dailės ir muzikos kūrinių autorių. Tai buvo pirmas bandymas pamatyti M.K.Čiurlionį kaip asmenybę. Paskutinį filmavimo vakarą supratau, kad šis filmas – tikra mano prosenelių istorija. Kai daug laiko praleidi tirdamas ir gilindamasis į kito žmogaus kūrybą, asmenybių susidvejinimo pojūtis neišvengiamas. M.K.Čiurlionis yra gyvas ir įvairiapusiškas kūrėjas“, – pasakojo R.Zubovas.
Režisierius R.Mullanas daug metų dirbo BBC dokumentikos kūrėju Rytų šalių komandoje. Apkeliavęs daugybę valstybių, pažinęs įvairias britams nežinomas kultūras, jis sukūrė filmus apie įdomias ir išskirtines asmenybes – indų guru, nuverstą Irano šachą, norvegų skulptorių. Prieš keliolika metų jis viešėjo Vytauto Didžiojo universitete ir, susidomėjęs M.K.Čiurlionio paveikslais bei muzika, nusprendė sukurti dokumentinį filmą ir per BBC parodyti M.K.Čiurlionį kaip niekam nežinomą genijų. Susipažinęs su lietuvių menininko biografija, R.Mullanas nusprendė, jog turima medžiaga labiau tinka meniniam, o ne dokumentiniam filmui.
„Laiškai Sofijai“ pasakoja apie kompozitoriaus ir dailininko meilę visą gyvenimą jį lydėjusiai moteriai – žurnalistei ir politinei veikėjai Sofijai Kymantaitei, kurią suvaidino Marija Korenkaitė.
Filme režisierius nori parodyti visą bundančios Lietuvos kontekstą, kuriame M.K.Čiurlionis atlieka žinios nešėjo vaidmenį. Nemažai girdimų dialogų yra arba tiesioginės citatos iš lietuvių kompozitoriaus ir dailininko laiškų, arba labai artimos parafrazės, kurios perteikia tai, ką jis iš tikrųjų sakė ir galvojo tuo laiku.
