C.Chabrolis buvo „nuostabus prancūzų kino režisierius, laisvas, įžūlus, politiškas ir daugiakalbis“, sakė Ch.Girard'as, aukščiausias Paryžiaus merijos pareigūnas kultūrai.
1930–ųjų birželio 24–ąją Paryžiuje gimęs C.Chabrolis išgarsėjo niūriu Prancūzijos provincijos buržua gyvenimo vaizdavimu.
Drauge su Francois Truffaut ir Jeanu–Lucu Godard'u jis buvo Prancūzijos Naujosios bangos kino ikona. Visi trys jie rašydavo įtakingam kino žurnalui „Cahiers du Cinema“.
Per daugiau kaip 50 metų C.Chabrolis sukūrė dešimtis filmų, kurių pirmasis yra 1958–aisiais už žmonos palikimą pastatytas „Gražuolis Seržas“, o paskutinis – 2009–aisiais išleistas „Inspektorius Belami“ (Bellamy), kuriame vaidina Gerard'as Depardieu .
Farmacininkų šeimoje augęs C.Chabrolis Antrąjį pasaulinį karą praleido kaime į pietus nuo Paryžiaus, o vėliau sostinėje studijavo prancūzų literatūrą ir farmaciją.
Jis greitai išgarsėjo su „Gražuoliu Seržu“, kuris dažnai laikomas pirmuoju Naujosios bangos judėjimo filmu. Už jį jis gavo Šveicarijoje vykstančio Lokarno festivalio didįjį prizą, o kitas jo darbas, „Pusbroliai“ (Les Cousins) 1969–aisiais buvo apdovanotas Berlyno kino festivalio „Aukso lokiu“.
Daugelyje C.Chabrolio filmų, tarp jų – „Neištikima žmona“ (La Femme Infidele), „Mėsininkas“ (Le Boucher), vaidina jo antroji žmona Stephane Audran (Stefan Odran).
Kaip Naujosios bangos judėjimo narys C.Chabrolis prisidėjo prie jaunų režisierių grupės, kuriai priklausė ir Ericas Rohmeris ir Jacques'as Rivette'as, nepripažinę klasikinio Holivudo kino.
Jų darbai atspindėjo to laikotarpio politinius ir socialinius neramumus, jie eksperimentavo su naujomis apšvietimo, montavimo ir pasakojmo technologijomis – bet kuo, kas laužytų dominuojančią konservatyvią kino kūrimo praktiką.
Su trečiąja žmona Aurore Pajot jis susituokė 1983 metais. Režisierius turėjo keturis vaikus.
