Siužetas ir kontekstas
Pagaliau ir į Lietuvos kinus atkeliavo naujos kartos erdvinis kinas. Praėjusią savaitę startavo net du tokie filmai: muzikinis „U2 3D“ ir animacinė juosta „Kelionė į Mėnulį“. Amerika ruošiasi „Apollo 11“ startui. Netoli starto aikštelės gyvenantys trys musiukai: Skūteris, Natas ir IQ, prisiklausę vieno jų senelio pasakojimų, nusprendžia patys patirti neįtikėtiną nuotykį. Reikia tik patekti į kosminį laivą ir keliauti kartu su žmonėmis. Jiems tai pavyksta ir istorinė kelionė Žemės palydovo link prasideda. Netrukus paaiškės, kad musės moka ne tik erzinti žmones savo zvimbimu, bet lemiamą akimirką netgi išgelbėti ekspediciją, kurią mėgina sužlugdyti piktos ir klastingos musės rusės.
Reziumė ir įvertinimas
Menine prasme tai gan vidutiniškas ir ideologiškai antirusiškas skaitmeninės animacijos filmas, kurį sukūrė kompanija, gaminanti erdvinius filmus IMAX kinams. Be abejo, veiksmas vyko „šaltojo“ karo laikais, bet rusams nelabai patiks jų pažaliavusių musių įvaizdis. Kita vertus, kaltinti jie gali tik save. XXI a. Rusijos agresyvumas ir toliau tiesiogiai priklauso nuo naftos ir dujų kainų. Bet grįžkime prie filmo. Ekspedicija į Mėnulį ir visos skrydžio procedūros parodytos labai tiksliai, o filmo pabaigoje pasirodo pats astronautas B. Aldrinas ir užtikrina visus, kad musių „Apollo“ erdvėlaivyje nebuvo.
„Kelionė į Mėnulį“ daug žiūrovų privilios savo erdviškumu. Tiesa, akiniai su skystųjų kristalų ekranais dar nėra labai patogūs. Be to, pro juos žiūrint vaizdas gerokai pritemsta. Tačiau erdvinis efektas leidžia sėdinčiam salėje pasijusti atsidūrus pačiame įvykių epicentre. Beveik paliesti Bono į kamerą ištiestą ranką. Arba norisi nevalingai pasilenkti, kai iš ekrano tiesiai į mus skrenda animacinis laumžirgis arba raketa. Todėl vertinant 3D technologija sukurtus filmus, bent kol kas vieną balą tenka pridėti būtent dėl šio efekto.
Įvertinimas: 3/4
