Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 11 23, 20:02

„All Quiet on the Western Front“ recenzija: triukšminga ir kruvina klasikinio romano ekranizacija

Savo knygoje apie JAV kino istoriją „The American Cinema“ (1968) garsusis kino kritikas Andrew Sarrisas lygino panašias scenas dviejuose filmuose apie Pirmąjį pasaulinį karą: Kingo Vidoro „The Big Parade“ (1925) ir Lewiso Milestone'o filme „All Quiet on the Western Front“ (1930) – pastaroji juosta buvo pirmoji garsiojo Ericho Marios Remarque'o romano ekranizacija.
Felixas Kammereris filme „All Quiet on the Western Front“ Tik prenumeratoriams
Felixas Kammereris filme „All Quiet on the Western Front“ / Vida Press nuotr.

A.Sarrisas manė, kad K.Vidoras geriau pavaizdavo du karius iš priešingų pusių, iš kurių vienas merdėjo. K.Vidoras pabrėžė savo personažų veidus, rašė A.Sarrisas, o ne vaizdingumą ir reginį.

Pirmieji naujosios Edwardo Bergerio juostos pagal klasikinį E.M.Remarque'o romaną vokiečių kalba kadrai triukšmingai paskelbia, kad šįkart režisierius tvirtai stoja į vaizdingumo ir reginio pusę.

Vida Press nuotr./Felixas Kammereris filme „All Quiet on the Western Front“
Vida Press nuotr./Felixas Kammereris filme „All Quiet on the Western Front“

Pirmosiose filmo scenose matome kraštovaizdį: ramus miškas ir kalnai, regis, saulėtekio metu. Lapiukas valgo motinos pieną. Terrence'o Malicko stiliumi nufilmuotas kadras šauna aukštyn į neišpasakytai aukštas ir ramias medžių viršūnes.

Tada E.Bergeris parodo mums iš aukštai nufilmuotus dūmus, kuriems išsisklaidžius išvystame daugybę lavonų. Beveik nejudančią kompoziciją staiga sudrumsčia kulkų kruša, o kamera pasisuka, kad atvertų mums visą skerdynių ir purvo mastą.

© 2021 The New York Times Company

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą