Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nidoje įsibėgėjo kino festivalis „Baltijos banga“

Golfo srove po ledkalniu
Tarptautinio filmų festivalio „Baltijos banga“ nuotr. / Golfo srove po ledkalniu
Šaltinis: 15min
0
A A

Jau tris dienas Nidoje vyksta Baltijos šalių kino festivalio „Baltijos banga“ filmų peržiūros.

Oras festivaliui šiemet, turint omeny, kad į Nidą važiuojama ne filmų žiūrėti, gana palankus – netikėtai atūžiantys lietūs atgena daugiau žiūrovų į kino salę, kurioje kiekvieną vakarą nuo septintos iki pat vėlumos sukasi latvių, estų ir lietuvių vaidybiniai bei dokumentiniai filmai.

Žiūrovams jau pristatytos keturios pilno metražo vaidybinės ir penkios dokumentinės juostos, dalyvaujant filmų autoriams ir Estijos kinematografininkų sąjungos pirmininkei, prodiuserei Erikai Laansalu bei Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkui, režisieriui Gyčiui Lukšui.

Festivalis prasidėjo režisierės iš Latvijos Dzintros Gekos dokumentine juosta „Geležinkelio stotelė „Latviai“ 1937“ (2011) apie 1937–38 metais vykdytą Stalino terorą prieš Sovietų Sąjungoje gyvenusius latvius.

Filmo herojai – Sibiro kaimeliuose režisierės atrasti tais šiurpiais laikais nužudytų latvių palikuonys – neretai rusiškai, nes tėvų kalbos jau nebemoka, pasakoja kraupias savo tėvų dingimo ir žūties istorijas, kurias jiems tenka traukti iš liūdnos jų vaikystės atminties.

Dzintros Gekos ir jos studijos „Sibiro vaikai“ filmai Latvijoje analizuoja tą pačią tautos okupacijos ir pasipriešinimo jai istoriją kaip ir Vytauto V.Landsbergio, Justino Lingio ar Jono Ohmano filmai Lietuvoje. Kiekvienam lietuviui tai suprantama ir brangi tema.

Dvasinę bei istorinę mūsų tautų giminystę liudija ir vakar, rugpjūčio 22 d., festivalyje parodytas estų dokumentinis filmas „Šventė lyjant lietui, šviečiant saulei“ (rež. Peter Murdmaa, Helle Karis, 2012), savitu kampu žvilgtelėjęs į kas ketverius metus rengiamą Estijos dainų ir šokių šventę, kurioje visi tautos siekiai, patirtys, lūkesčiai susilieja į vieną galingą iki pat dangaus kylantį kelių šimtų tūkstančių balsų chorą. Jo klausantis po oda ima šiurpuliukai bėgioti. Kas yra buvę bent vienoje tokioje šventėje Vilniuje ar Rygoje, supras, kodėl.

Baltijos tautas vienija ne tik bendra sudėtinga istorinė patirtis, bet ir nemažai iš sovietmečio paveldėtų socialinių dabarties problemų, kurios vienaip ar kitaip atsiskleidžia ir mūsų režisierių filmuose.

Viena iš jų – alkoholizmas, kurio žudantį poveikį patyrė estų režisierių dueto, festivalio svečių – Andreso Maimiko ir Kaidi Kaasiko – dokumentinio filmo „Kuku: aš išgyvensiu“ (2011) herojus, praeity garsus estų aktorius Arvo Kukumägis.

Keletą metų fiksuota, intymi juodžiausių šio aktoriaus kritimų ir prisikėlimų istorija baigiama viltimi, kad šį sovietinio gyvenimo reliktą, nuo kurio ypač nukentėjo mažų miestelių ir kaimų bendruomenės, įmanoma įveikti.

Apie šią sunkią kovą pasakos ir sukrečianti, vaiko akimis perteikta estų vaidybinė drama „Kapinių sargo duktė“ (rež. Katrin Laur, 2011), kurioje epizodinį vaidmenį vaidina ir minėto dokumentinio filmo herojus Kuku.

Vakar kino gurmanų akį ir ausį turėjo ypač pamaloninti nuostabus latvių režisierių darbas – dokumentinė juosta „Garsai po saule“ (rež. Dāvis Sīmanis, Gints Grūbe, 2010), įamžinusi tarptautinį muzikos projektą, kai septyniolika žymiausių šiuolaikinių pasaulio kompozitorių kūrė vokalines kompozicijas apie saulę, kurias atliko puikus latvių jaunimo choras „Kamer“. Nuostabi vaizdo, garso ir prasmės sintezė filmui suteikia unikalų filosofinį skambesį.

Festivalio dienotvarkėje – ne tik vakariniai kino seansai. Nuo pat pirmosios „Baltijos bangos“ dienos Nidos meno mokykloje vyksta intensyvūs animacinės mokyklėlės užsiėmimai, kuriuose įvairaus amžiaus vaikai, vadovaujami dailininkų animatorių Jūratės Leikaitės-Aškinienės ir Valento Aškinio, piešia, lipdo, karpo, spalvina, komponuoja animacinį filmą, kurio premjera įvyks per oficialų festivalio atidarymą šiandien, rugpjūčio 23 d. 19 val. sukurti animacinį filmą Pamario krašto sakmių ir legendų motyvais jau tapo gražia šio festivalio tradicija, suteikiančia daug džiaugsmo ir patiems kūrėjams, ir filmo žiūrovams. O faktas, kad kai kurie jaunieji dailininkai šiose dirbtuvėse dalyvauja jau ketvirtus metus iš eilės, liudija apie tai, kad ten įdomu ir smagu.

Nors festivalis jau spėjo įsisiūbuoti – jo iškilmingas atidarymas tradiciškai įvyks Baltijos kelio dieną – rugpjūčio 23-iąją. Šventėje dalyvaus keli oficialūs asmenys, tarp jų Neringos miesto meras Antanas Vinkus ir Latvijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Martinš Virsis, Estijos garbės konsulas Virginijus Biskys  bei kiti „Baltijos bangos“ svečiai, kino kūrėjai ir žiūrovai.

Po animacinio filmo premjeros (ko gero, šį filmą būtų galima įregistruoti rekordų knygoje kaip per trumpiausią laiką vaikų rankomis sukurtą ilgiausią siužetinį filmą) bus demonstruojamas latvių režisieriaus Jevgenijaus Paškevičiaus filmas-mitas „Golfo srovė po ledkalniu“ (2011), kurį pristatys festivalio viešnia – kino istorikė ir kritikė, Latvijos meno akademijos Teatro ir audiovizualinio meno katedros vedėja dr. Inga Perkone.

Šeštadienį laukiame įdomaus ir prasmingo pokalbio apie kino mokymą mūsų trijose Baltijos valstybėse ir Baltijos kino ateitį. Seminaras prasidės 11 val. Neringos savivaldybės posėdžių salėje (Taikos g. 2). Paskubėkite, plaukite į Nidą!

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Kinas Nida
Sužinokite daugiau