Penki filmai – kasdienybė
„Kino pavasario“ programos konsultantui Edvinui Pukštai 5-6 filmai per dieną yra kasdienybė. Pasitaiko, kad jis apsilanko net aštuoniuose filmuose.
„Kartais tenka nebaigti žiūrėti vieno filmo tik dėl to, kad spėtum į kito pradžią. Manau, kad 5-6 filmai per dieną yra normali dozė. Žinoma, kartais koks septintas filmas jau pradeda varginti. Nebent jis yra toks kaip Woody Alleno „Viki Kristina Barselona“ – žiūrėdamas šį filmą Kanuose aš pailsėjau“, – tikino kino kritikas.
E.Pukšta teigė, kad nuovargis kine – reliatyvi sąvoka, apie tai jis dažniausiai net nesusimąsto.
Per vieną dieną – daugybė emocijų
Apie dešimt valandų per dieną kino teatro salėje gali praleisti ir antrus metus iš eilės „Kino pavasaryje“ savanore dirbanti politikos mokslų studentė Aistė Šeibokaitė. „Daugiausiai per dieną esu pažiūrėjusi 6 filmus. Kitą savaitę manęs laukia 5 filmai iš eilės – pagal grafiką išėjo susidėlioti tik tiek, nors teatre būsiu nuo pat pirmojo iki paskutinio seanso“, – pasakojo mergina.
Politikos mokslus kremtanti studentė pasakojo, kad filmai ją dažnai įkvepia, suteikia papildomos energijos. Aistė prisimena, kad kartą iš festivalio teatro salės išėjo vidurnaktį – tądien jai teko ir verkti, ir juoktis, sekti detektyvinę istoriją, galvoti apie nekasdienes filmų herojų problemas. „Išėjusi į lauką jaučiausi pakylėta, nuotaiką sustiprino ir puikus pavasariškas oras“, – sakė studentė.
Susipina siužetai
Vilnietis abiturientas Jonas Šilgalis nemano, kad verta stengtis pažiūrėti kuo daugiau filmų per dieną. „Stengiuosi nežiūrėti daugiau 2-3 filmų. Taip elgiuosi dėl to, kad noriu palyginti matytus vaizdus, mėgstu ieškoti paralelių. Kita vertus, man sunku pažiūrėti vieną filmą ir po penkių minučių bėgti į kitą. Tokiu atveju dingsta malonumas, siužetai susipina“, – aiškino moksleivis.
Jis šio „Kino pavasario“ festivalio metu daugiausiai matė 3 filmus per dieną. Tarp jų vienas filmas – lietuviškas trumpametražis. Jei nutiktų taip, kad Jonui tektų pažiūrėti 6 filmus iš eilės, jis rinktųsi kuo įvairesnius žanrus – animaciją, komediją, dramą.
„Po kiekvieno filmo reikia šiek tiek pailsėti, nors ir penkias minutes praleisti lauke. Tam, kad gerai praleistum laiką ir atsimintum kuo daugiau filmų, verta rinktis kuo skirtingesnes juostas“, – įsitikinusi A.Šeibokaitė.
Reakcija – skirtinga
Kino kritikas E.Pukšta prisipažįsta, kad didžiąją dalį festivalio filmų jis jau būna matęs. „Tačiau aš mėgstu į filmus eiti ir antrą ar trečią kartą. Taip pamatau, kokia mūsų žiūrovų reakcija į filmą, ją galiu palyginti su užsienio festivaliais“, – pasakojo pašnekovas.
E.Pukšta prisiminė, kad, pavyzdžiui, Prancūzijos kino teatre stebint komediją „Rumbą“ viso seanso metu aidėjo nenutrūkstamas juokas. Tačiau lietuviai į filmą reagavo santūriau. „Kino pavasaryje“ viskas pakankamai aišku – programa prasideda jau įdienojus. Teatre gali būti iki paskutiniojo seanso, išsimiegoti, dieną susitvarkyti savo reikalus, o tada vėl ateiti į festivalį“, – šyptelėjo kino žinovas.
